Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘žalioji savaitė’

Parlamentinis darbas skaičiuojamas savaitėmis: viena – darbas komitetuose, antra – politinėse grupėse, trečia- plenarinė sesija, o ketvirta – taip vadinama “žalioji“, kuomet parlamentaras laisvas dienas skiria bendravimui su kraštiečiais, susitikimams su žmonėmis savo atstovaujamos šalies miestuose ir miesteliuose. Man tai – vienos maloniausių akimirkų, kurios leidžia pajausti kasdienių rūpesčių ir džiaugsmų tėkmę, pažinti problemas, neatitrūkti nuo tikrovės. Be jokios abejonės, toks “ryšio palaikymas“ labai pasitarnauja dirbant Europos Parlamente.

Tad ši savaitė – rudeniškoje Žemaitijoje.

Trečiadienį vizitą pradėjau nuo susitikimų Palangoje ir Kretingoje. Aptarėme atėjusio šildymo sezono sunkumus, savivaldybių siekius ir konkrečius darbus, ieškant galimybių sumažinti šildymo kainas. Taip pat kalbėjomės apie vandens politikos ypatumus ir tai, kad nepaisant į kaimiškąsias vietoves vedamo vandentiekio, žmonės ne itin aktyviai jungiasi prie bendros sistemos. Pagal Vandens politikos pagrindų direktyvą Lietuva įsipareigojusi, kad iki 2014 m. pabaigos ne  mažiau  kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu  vandeniu ir teikiamomis nuotekų  tvarkymo  paslaugomis. Kaip žinia, beveik visi turi šulinius, tad didžiulio poreikio lyg ir nėra, o atsižvelgiant į tai, kad gyventojai savo lėšomis iki namų nuo magistralinės trasos turi atsivesti jungtį – gerokai apsunkina procesą.

Tiek Palangoje, tiek Kretingoje buvo džiaugtasi, jog įvedus rinkliavą už atliekų tvarkymą, stipriai sumažėjo nelegalių sąvartynėlių pamiškėse. Visgi palangiškiai teigia, kad jų specifika kiek kitokia – kurorte vasarą 10 kartų padaugėja žmonių, tokiu būdu – ir atliekų, o už jas kaip ir nėra iš ko pareikalauti mokesčio, tam kad būtų įmanoma efektyviai susidoroti su išaugusiu paslaugų poreikiu.

Dar vienas pajūriui specifiškai aktualus klausimas – atsinaujinanti, vėjo energetika. Turi ji ir gerbėjų, ir oponuojančių. Pastarieji labiausiai piktinasi dėl per mažų atstumų nuo gyvenviečių ir nuvertėjusios žemės, esančios aplink vėjo malūnus. Tačiau visgi pripažįsta, kad tai svarbi energetikos rūšis ir kad reikia ją vystyti, tik aktyviau tariantis su žmonėmis, ieškant dialogo, statant kiek mažiau apgyvendintose vietovėse. Šiuo metu išduota leidimų įrengti beveik 300 MW vėjo jėgainių, dabar veikiančių ar įrengiamų yra apie 200 MW, patys „vėjininkai“ skaičiuoja, kad šiuo metu vėjo jėgainės pagamina apie 2,5 proc. viso Lietuvos elektros poreikio (o esą galėtų iki 33 proc.). Kaip ir kitais atvejais, vėjo energetika – medalis, turintis dvi puses. Pripažįstama, jog esant dabartinei elektros perdavimo tinklų būklei, dėl savo specifikos sudėtinga užtikrinti reikiamas rezervines galias. Todėl dabar LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme vėjo energetikai numatyta maksimali 500 MW galia galėtų būti padidinta tik išsprendus Lietuvos elektros tinklų integracijos į ES tinklus problemą, o idealiausiu atveju – visoje ES įdiegus „išmaniuosius tinklus“, kurie leistų elektrą pagal poreikį perduoti iš vieno ES krašto į kitą.

Netikėtai šiltas susitikimas po pasibuvimo Kretingoje – sekė Rūdaičiuose, kur užsukome į  vietos kultūros centrą jame dirbančios Sigitos Šimkutės kvietimu. Susipažinome su Sigita šiais metais, tuomet, kai ji dalyvavo mano inicijuotame konkurse “Žaliasis kodas“ su pasakojimu “Vaikai ir rupūžė“. Įėjus į liūdnos būklės kultūros centro pastatą, iš už durų pasigirdo adventinių dainų garsai – Sigita repetavo su mažaisiais rūdaitiškiais (Laimiu, Radvile, Rugile ir Gyte). Neišpasakytas nuoširdumas ir šiluma užlaikė mus kiek ilgiau nei planavome. Jauno žmogaus optimizmas, energija – tarsi šviesulys. Ir ne vien Rūdaičiams, tokie deimančiukai praverstų ir didiesiems miestams.

Šiandien – apsilankymas Skuode. Kaip kad sako Vygaudas Ušackas – ten, kur prasideda Lietuva. Ir tikrai, jei dar neatkreipėte dėmesio, pažiūrėkite – kelių atlaso pirmas puslapis – Skuodas.

Visa ilga ir įdomi diena –  pradedant susitikimu savivaldybėje, Skuodo ligoninėje, paslaugų šeimai centre, lankomosios priežiūros ir globos centre ir baigiant aktualiais pokalbiais su maisto ir veterinarijos tarnybos bei aplinkos apsaugos agentūros specialistais.

M.Mikulėno nuotraukos

Diena išties turininga – su  psichologe, dirbančia su vaikais, turinčiais elgesio problemų, kalbos sutrikimų aptarėme, kad nors ir nežymiai, visgi jaučiasi tendencija, kad tokių vaikų daugėja. Ligoninėje kalbėjomės, jog iš tiesų mūsų kraštiečiai labiausiai kenčia nuo besaikio vaistų vartojimo ir pasidavimo masinei reklamai (prielankumas antibiotikams, masiškai vartojami analgetikai ir maisto papildai). Tiesa, visos Europos Sąjungos statistika šioje srityje – tikrai nėra džiuginanti, tačiau pirmiausia, aišku – didžiausią rūpestį kelia savojo krašto žmonių įpročiai, kenkiantys jiems patiems.

Taip pat pavyko apsilankyti ir Skuodo krašto muziejuje, susitikti su pedagogais, apie pilietiškumą mintimis pasikeisti su mokiniais.

Visą dieną Skuode buvau lydima vicemerės p. Levutės Staniuvienės ir jaunojo TS-LKD kandidato į Seimą Skuodo rajone – Gedimino Anužio. Esu dėkinga jiems už rūpestį.

O rytoj – ketinu aplankyti Šilalę, kur susitiksiu su Šilalės rajono savivaldybės vadovais, aplankysiu Socialinių paslaugų centrą, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų ir Baublių kompleksą, bendrausiu su Šilalės jaunimu ir visuomeninėmis organizacijomis, apie sveikatos aktualijas norisi pasikalbėti su Šilalės rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariais.

Read Full Post »

Plenarinių posėdžių Strasbūre savaitę pradėjome nuo gegužės 9-osios, Europos dienos minėjimo. Keletas renginių Europos Parlamente, iškilminga Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo ceremonija ir himno sugiedojimas buvo skirti šiai progai pažymėti.

Manau, kad labai šiai progai tiko gegužės 10-osios, antradienio, Trišalės asamblėjos susitikimas. Lietuvos Seimo pirmininkė I. Degutienė, Lenkijos Senato pimrininkas B. Borusewicz, Ukrainos Rados pirmininkas V. Lytvyn kalbėjo apie vieningą Europą ir tokių šalių kaip Ukraina priartinimą prie jos. Pagrindine mintis Trišalėje asamblėjoje, kuri dar buvo skirta ir Lietuvos-Lenkijos gegužės 3-osios Konstitucijos 220-osioms metinėms, – Ukraina ne Europos kaimynė, o pilnateisė Europos valstybė.

Kitas svarbus šios sesijos akcentas – debatai plenarinėje dėl Černobylio. Kalbėdama sesijoje, pabrėžiau, kad viena katastrofos, įvykusios prieš 25 m. priežasčių – klaidos rengiant projektą ir nepavykęs reaktoriaus bandymas ekstremaliomis sąlygomis. Šios problemos būdingos ir kitoms atominėms, statomoms Lietuvos (kartu ir Europos Sąjungos) pasienyje. Nors ne sykį kartota, kad statybos planuojamos nebaigus poveikio aplinkai vertinimo, tačiau jos jau pradėtos… Neatsitiktinai, keldami šį opų klausimą su EP kolegomis ne tik parengėme klausimą Europos Komisijai, apie kurį jau rašiau ankstesniuose savo dienoraščio įrašuose, bet ir kartu L. Donskiu, J. V. Paleckiu, Z. Balčyčiu suvienijome pastangas siekdami platesnio ES institucijų, šalių narių bei tarptautinių organizacijų dėmesio Lietuvai itin aktualiai problemai – šalia Lietuvos ir ES sienų planuojamų atominių elektrinių Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje saugumui. Šią savaitę pradėjome rinkti parašus po rašytine deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik ES šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir Europos Komisijos dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant saugumą.

Beje, labai džiaugiuosi, kad viena mano inicijuotų rašytinių deklaracijų dėl aplinkos tvarkymo akcijos “DAROM“ jau pasiekė tikslą – surinko 401 EP nario parašą ir tapo oficialiu EP dokumentu, kuri besibaigiant plenarinei, ketvirtadienį, ir patvirtinome.

Šiame dokumente raginame Europos Komisiją – remti iniciatyvą visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami valstybių duomenys apie atliekas bei žemėlapiai, nurodantys nelegalių sąvartynų vietas, ES valstybes imtis papildomų pastangų siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų ir visapusiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus.

Be šių svarbių posėdžių ir dokumentų svarstymų, šią savaitę tradiciškai buvo gausu susitikimų. Su komisaru G. Oettingeriu diskutavome apie „stress“ testus, kurie bus taikomi atominėms elektrinėms ir kriterijų šiems testams parinkimą. Komisaras G. Oettingeris žadėjo, kad jie turėtų būti parengti iki šių metų gruodžio mėnesio. Mano nuomone, svarbiausia, kad šie testai būtų privalomi tiek atominėms elektrinėms ES valstybėse, tiek ir trečiosioms šalims. Pusryčių su komisaru A. Šemeta metu aptarėme einamuosius Europos Komisijos ir Parlamento reikalus, su komisare C. Hedegaard – apie klimato kaitą. Istorinio sutaikymo neformalioje grupėje, vadovaujamoje S. Kalnietės, numatėme ateinančių posėdžio temas, artėjančius ELP politinės grupės klausymus rugsėjo mėnesį. Viduržemio jūros šalių delegacijos susitikime kalbėjomės apie Palestiną ir Izraelį, vienpusišką Izraelio siekį nepripažinti Palestinos nepriklausomybės siekio. Panašu, kad besiklostantys įtempti santykiai tikrai regionui taikos neatneš. Dar išskirčiau ir filmo apie M. Chodorkovskį demonstravimą EP. Pribloškiantys faktai ir pamintos žmogaus teisės Rusijoje vertė susimąstyti ne vieną, žiūrėjusį filmą apie turtingiausią Rusijos žmogų, tapusį garsiausiu pasaulio kaliniu.

Penktadienį Vilniuje diskusijai apie Poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą ir galimybes siekti jo objektyvumo sukviečiau su šia sritimi dažnai susiduriančius ekspertus iš NVO, valstybinio sektoriaus ir mokslo pasaulio. Susitikime aptarėme priežastis, dėl kurių PAV (plačiąja prasme, apimant ir strateginį, ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą) procesai (ypač kalbant apie didelius projektus) sulaukia priekaištų, taip pat – galimus mechanizmus taisant šiuos trūkumus.

Tikiuosi, jog artėjant ES Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo peržiūrai 2012 metais, su specialistų pagalba pavyks parengti pasiūlymus, padėsiančius padidinti visuomenės dalyvavimo svarbą ir išreikštos nuomonės reikšmę, imtis konkrečių sankcijų už visuomenės dalyvavimą nustatančių taisyklių nesilaikymą taikymo. Taip pat – kaip siekti maksimalaus poveikio aplinkai vertinimo proceso objektyvumo, ir išvengti situacijos, kai PAV užsako ir apmoka pats vystytojas, o „ekspertai“ suinteresuoti parengti ataskaitą, kuri būtų naudinga užsakovui.

Rytoj ketinu tradiciškai, kaip ir kasmet dalyvauti Kalniškės mūšio minėjime. Artėjanti savaitė – žalioji, jos metu europarlamentarai dirba savo šalyse. Aš taip pat planuoju keletą vizitų pas kraštiečius Lietuvoje, taip pat – dalyvausiu išvažiuojamajame EP Aplinkos komiteto posėdyje Varšuvoje.

Read Full Post »