Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘darbas EP’

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas posėdžiavo Strasbūre. Į pirmąją sesiją po vasaros susirinkę kartu su kolegomis aptarėme ir balsavome dėl nemažai klausimų, sulaukusių atgarsio tiek ir tarptautinėje, tiek ir Lietuvos spaudoje.

Per šią savaitę EP ypač daug diskutavome dėl žmogaus teisių. Romų iškeldinimas iš Prancūzijos ir Irano moters užmėtimas akmenimis – EP politinėje darbotvarkėje sulaukė ypač karštų diskusijų tiek frakcijose, tiek plenarinio posėdžio, tiek balsavimo metu. Mano atstovaujama, EPP frakcija romų iškeldinimo klausimu pasisakė pirmiausia ne teisindama ar gindama tokius Prancūzijos veiksmus, o siūlydama ilgalaikę romų integravimo į visuomenę strategiją. Deja, šiuo klausimu mums nebuvo lemta laimėti.

Žinoma, kaip ir pridera demokratinėmis vertybėmis grįstai institucijai, visi palaikėme rezoliuciją, smerkiančią Irano nuosprendį užmėtyti akmenimis moterį, kaltinamą vyro išdavyste. Kartu raginome Iraną ir likusias šalis uždrausti šią nežmonišką bausmę.

Tiesa, šią savaitę EP skambėjo ir Lietuvos vardas. Jau savaitės pradžioje vienas kontraversiškiausių Lietuvos atstovo Europos Parlamente V. Uspaskicho imuniteto pašalinimo klausimas kėlė ypač daug diskusijų tiek mūsų politinėje šeimoje, tiek EP, tiek ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Kaip ir europarlamentaro mėginimas teisintis, remiantis netiksliais faktais, o gal net šmeižtu prieš Lietuvą.

Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad šią savaitę posėdžiavęs Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė mano siūlymui 2011 m. ES biudžete numatyti papildomai lėšų geresniam vartotojų informavimui apie jų pasirenkamas prekes. Labai tikiuosi, kad pavyks šią biudžeto pataisai išlikti ir tvirtinant visą 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą šių metų lapkričio mėnesį.

Kitaip nei įprasta, rugsėjį į Strasbūrą vyksime ir antrą kartą – dar po savaitės. Todėl jau nuo pirmadienio Briuselyje vėl laukia pasiruošimas plenarinei sesijai. Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad jau pirmąją plenarinės sesijos savaitę sulaukiau lankytojų iš Lietuvos, bendraminčių būrio iš Aukštaitijos regiono. Bet apie jų vizitą – jau kitame mano dienoraščio įraše.

Read Full Post »

Pavasarėjančios savaitės pabaigą jau sutinku savo biure Vilniuje, kur laukė jau senokai suplanuoti susitikimai.  Popietę ketinu susitikti su Sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene.  Aptarsime ES Pacientų mobilumo direktyvos projektą, jo reikšmę pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimui bei Lietuvos Respublikos poziciją šiuo klausimu.

Nors diena labai gyva, visgi noriu rasti laiko trumpai pasidalinti šios, labai įvairios nuomonėmis ir sprendimais bei labai “lietuviškos”  savaitės Europos Parlamente aktualijomis.

ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama darbo netekusiems lietuviams – ne tik aktualiausia naujiena, o ir reali pagalba, kuriai didele balsų dauguma pritarė Europos Parlamentas.  Daugiau kaip 1 tūkst. 100 be darbo likusių Lietuvos drabužių ir baldų pramonės įmonių darbuotojų gaus paramą persikvalifikavimui, darbo paieškai arba savo įmonių kūrimui.  Galimybė suteikti šio fondo paramą Lietuvos baldininkams ir tekstilininkams atsirado po to, kai  per 9 mėnesius šiose ūkio šakose darbo neteko daugiau nei 500 žmonių.

Nemažai diskusijų apie nedarbą, o ypatingai jaunimo situaciją, sukėlė pasikeitimas nuomonėmis ir sprendimo priėmimas dėl 2011 m. ES biudžeto prioritetų. Tarp jų EP nariai nori matyti paramą būtent jaunimui, ekonomikos plėtrai ir moksliniams tyrimams.

Pasisakydama dėl balsavimo motyvų, atkreipiau dėmesį, kad prioritetas jaunimo įsiliejimui į darbo rinką, aktyvesnė darbo rinkos ir švietimo sistemos sąsaja yra labai svarbūs. Verslumo įgūdžių plėtra, specialiosios programos yra labai reikalingos, ypač reikalingi skubūs postūmiai vykdant specialiąsias programas, skirtas padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Be jokios abejonės, turime nepamiršti ir kito svarbaus aspekto – privalu garantuoti galimybes skatinti sklandų jaunimo perėjimą iš pirmų darbų į stabilesnius ir pelningesnius.

Kitas Lietuvai aktualus sprendimas – 545 kolegų europarlamentarų pritarimu Audito rūmuose, kurie tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos (ES) lėšos, pradės dirbti Valstybės kontrolės vadovė Rasa Budbergytė.

Norisi nepamiršti ir bene daugiausiai diskusijų sukėlusio kandidato  į Audito rūmų narius,  kurio galimybės buvo karštai  ir emocingai aptariamos dėl sąsajų su slaptosiomis tarnybomis, šnipinėjant Austrijos ir Vokietijos diplomatus. Tačiau Vengrijos atstovo p. Fazekašo kandidatūra visgi patvirtinta. Tačiau tai jau atskiro įrašo tema.

Read Full Post »

Šiandien Briuselyje prasidėsiančioje dviejų dienų plenarinėje sesijoje su kolegomis ketiname balsuoti dėl Audito Rūmų narių skyrimo, tvirtinti 2011 m. biudžeto prioritetus ir 2008 m. Europos centrinio banko ataskaitą.

Kalbant apie biudžeto prioritetus, aktualiausios temos – jaunimo padėties gerinimas, ekonomikos gaivinimas bei moksliniai tyrimai. Rezoliucijoje, dėl kurios rytoj balsuos Europos Parlamento nariai akcentuojama, kad būtent šios sritys turėtų būti tarp kitų metų ES biudžeto prioritetų.

Rezoliucijoje dėl biudžeto prioritetų pabrėžiama, jog ir dabarčiai, ir ateičiai jaunimas labai svarbus. Tuo, matyt, niekur neabejojama, tačiau daug aktualiau imtis realių veiksmų, kurie būtų svertais jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką, nuolat tobulėti, taikyti naujoves savo veikloje. Vienas iš svarbiausių  uždavinių yra pirmiausia užtikrinti darnų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat – sudaryti galimybes keletą kartų gyvenime keisti pareigas, statusą ir nevaržomai rinktis aplinką.

Švietimo ir darbo rinkos sąsaja yra gyvybiškai svarbi ekonomikai vystytis ir atsigauti. Tad galima pasidžiaugti, kad Lietuvos Vyriausybė jaunimo nedarbo mažinimą mato kaip vieną iš svarbiausių skubiai spręstinų klausimų ir aiškiai supranta, kad jaunimui, pirmą kartą ateinančiam į rinką, situacija yra sunkiausia. Be jokios abejonės, prognozuoti labai greitus ir stebuklingų rezultatus vargiai ar galime tikėtis, tačiau kovai su jaunimo nedarbu numatomos priemonės, o ypatingai mokestinės lengvatos, gali būti pakankamai rimta paskata verslui samdyti jaunus žmones. Visgi, šalia šių priemonių dar turi būti taikomos papildomos, skiriamas pakankamas dėmesys jaunimo verslumo ugdymo ir verslininkystės aspektams.

Grįžtant prie EP aktualijų – Parlamento nariai, atsižvelgdami į dabartinę situaciją ir neabejotinai svarbų jaunimo įsitraukimo į darbo rinką aspektą, taip pat ragina Europos Komisiją pasistūmėti vykdant specialią programą „ERASMUS pirmasis darbas“, kuri būtų skirta padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą.

Be minėtų klausimų šioje sesijoje taip pat bus aptartas pasirengimas kovo 25–26 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Kitos svarbios šios sesijos temos –  žemės ūkio produktų kokybės politika, kova su tuberkulioze, romų teisės, padėtis Tibete ir aviacijos sauga.

Read Full Post »

Vakar Hagos arbitražo teisme nuspręsta, kad verta toliau nagrinėti „Jukos“ bylą.  Toks sprendimas bendrovės akcininkams leidžia tikėtis siekti beveik 100 mlrd. JAV dolerių kompensacijos iš Rusijos vyriausybės. Tačiau šis procesas gali trukti trejus metus.

Žinia apie šį arbitražo teismo sprendimą greitai pasklido ir Europos Parlamente, anksčiau ne sykį svarsčiusiame Rusijos veiksmus prieš „Jukos“ ir jos vadovą M.Chodorkovskį.

Šiandien vykusiuose Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto bei Europos Parlamento Baltijos Europos Intergrupės posėdžiuose svarstant Reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių projektą,  pasisakiau apie šio sprendimo poveikį energijos tiekimo stabilumui.

Mano įsitikinimu, šis arbitražo teismo sprendimas aiškiai parodo, jog Rusija, tiekdama Europai naftą ar dujas, privalo laikytis visų nustatytų taisyklių. Europos Sąjungos institucijos neabejotinai privalo atkreipti dėmesį į šį sprendimą ir imtis visų priemonių, kad Rusija įsipareigotų laikytis visų energetikos chartijos nuostatų, ES šalims tiekdama tiek naftą, tiek dujas. Tik visi laikydamiesi vienodų žaidimo taisyklių mes galėsime būti tikri, kad nei viena Europos valstybė nebus šantažuojama grasinimais „užsukti kranelį“, kaip jau yra nutikę su naftotiekiu į Mažeikius.

Na, o kalbant apie galutinį galimą Hagos arbitražo sprendimą  – jei galiausiai būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl žalos atlyginimo, Rusijai tektų mokėti nemenkus milijonus eurų kompensacijų.  Ir ne tik bendrovei “Jukos”. Juk iš Rusijos naftos ir dujų telkinių bei kompanijų buvo išvarytas ne vienas investuotojas, tad toks sprendimas gali tapti pagrindu kitoms byloms. Vienas tokių investuotojų yra ir Statoil, kuris milijonus investavo norėdamas įsisavinti Stockmano dujų telkinį (tai vienas iš minimų Nord Stream maitintojų), tačiau paskui ir šiai bendrovei teko pusvelčiui “atsisveikinti” su akcijomis.

Tad dar vienas svarbus klausimas, galintis kilti labai netolimoje ateityje – ar Rusija bus pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus dėl dujų tiekimo. Jau dabar vidaus analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad auga Rusijos vidaus dujų deficitas, jei kils ginčai dėl Stockmano nuosavybės šis rūpestis taps dar realesnis.

Tokiu atveju pelnas iš Nord Stream turėtų pakeisti “tekėjimo” kryptį – pirmiausia baudoms ir priteistoms kompensacijoms susimokėti, o ne investicijoms į gavybą, produkciją ir tiekimo trasų priežiūrą.  Bet svarbūs ir dar keletas aspektų: “šlubuojantis” Rusijos kaip tiekėjo patikimumas, o dar svarbiau –  dėl nepakankamų investicijų galimai didėjanti dujotiekių avarijų bei žalos gamtai tikimybė.

Koks “nepatogus” tas “žalos atlyginimo” klausimas.  Ir ne tik aplinkosaugoje. Todėl nuolat ir pamirštamas ar maskuojamas.

M. Mikulėno piešinys [c], [p];

Read Full Post »

Prabėgo savaitgalis Lietuvoje – kupinas susitikimų, bendravimo, jaukaus advento susikaupimo kartu su Utenos bendruomene.  Iš Strasbūro Europos Parlamento darbas vėl persikelia atgal į Briuselio koridorius.

Tačiau ši savaitė ypatinga. Jau rytoj, gruodžio 1-ąją, įsigalios Lisabonos sutartis, išplėsianti Parlamento teisėkūros galias. Nuo šiol Europos Parlamentas priims sprendimus daugumoje ES politikos sričių, o „bendro sprendimo“ procedūra (kai Parlamentas ne tik pareiškia savo nuomonę, bet kartu su Taryba dalijasi ir teisės aktų leidimo galia) apims 40 naujų sričių: žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, struktūrinių fondų klausimus. Parlamentas tars galutinį žodį ir dėl ES biudžeto. Tačiau, suprantama, kad išsiplėtusios galios reiškia ir didesnę atsakomybę. Europos Parlamento ir kiekvieno Parlamento nario. Šie nauji svertai, neabejotinai svarbūs ir, tikėkimės, sustiprins ES institucijų atskaitomybę piliečiams.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas taip pat pasipildys ir 18 naujų europarlamentarų, kurių skaičius išaugs nuo 736 iki 751, rinks Europos Komisijos pirmininką, kurio kandidatūrą Europos Vadovų Taryba teiks atsižvelgusi į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir pasikonsultavusi su Parlamentu.

Šiandien prasidėjusiame Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje – nemažai diskutuota apie žemės ūkio produktų kokybės politiką, rytoj ir trečiadienį laukia nemažiau aktualūs klausimai dėl energetikos infrastruktūros investicinių projektų Europos bendrijoje, informacijos apie maistą teikimo vartotojams, dujų tiekimo saugumo. Taip pat ketinama pasikeisti nuomonėmis apie Europos Žemės stebėjimo bei Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą (BONUS‑169),  darnųjį ateities transportą, lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas ir kt.

Read Full Post »

Šiandien Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje prancūzų filmui „Sveiki atvykę“ buvo įteikta 2009 m. LUX kino premija. Vakarinėje posėdžio dalyje vyko diskusijos dėl ES plėtros, priimta rezoliucija dėl klimato kaitos ir Kopenhagos susitarimo, europarlamentarai taip pat siūlo plėsti nerūkymo erdves ir parengti moterų apsaugos nuo prievartos veiksmų planą.

Plenarinėje sesijoje priimta rezoliucija (516 balsų už, 92 prieš, 70 susilaikė) dėl klimato kaitos ES šalių vyriausybių vadovai raginami parodyti politinę valią, kad gruodį Kopenhagoje vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje būtų pasiektas ryžtingas ir teisiškai įpareigojantis susitarimas stabdyti klimato kaitą. Rezoliucija Europos Parlamento nariai kviečia sutarti dėl privalomų išlakų mažinimo įsipareigojimų išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, finansinių išteklių skyrimo bei sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą.

Žodinių klausimų su debatais metu aptartas aplinkos be tabako dūmų klausimas. Pasisakydama plenariniame posėdyje išsakiau pritarimą pozicijai ir rekomendacijoms, jog turėtų būti pradėtos taikyti priemonės, skirtos stebėti, ar visoje Europos Sąjungoje užtikrinama aplinka be tabako dūmų. Daugelis Europos Parlamento narių sutarė, kad būtina užtikrinti keitimąsi pažangiąja patirtimi šiuo klausimu.

Šiems siekiams pritarė ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, atkreipdamas dėmesį, kad tabakas vienareikšmiškai lieka didžiausia ankstyvos mirties ir ligų priežastimi Europos Sąjungoje.

Rytoj Strasbūro sesijoje nemažiau aktualijų – tai ir „Google“ vykdomas pasaulio knygų paveldo skaitmenimo projektas, ir rezoliucijos dėl aplinkos be tabako, dėl smurto prieš moteris panaikinimo, diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų Nikaragvoje, Laose, Vietname bei Kinijoje.

Read Full Post »