Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 spalio

Prabėgusi plenarinė Strasbūro savaitė buvo itin orientuota į socialinius klausimus. Be jau mano dienoraštyje aptarto gimdymo-motinystės atostogų pailginimo klausimo, Parlamente šią savaitę balsavome dėl pajamų minimumo nustatymo, minėjome pasaulinę kovos su skurdu dieną. Taip pat patvirtinom 2011 m. biudžeto projektą, skirtą ekonomikos skatinimui, tiesa dėl jo dar turi susitarti EP su Taryba taikinimo komitete ir jau už galutinį balsuosime lapkričio plenarinėje Strasbūre.

Prekių žymėjimas

Dar vienas gana socialiai jautrus, kuriam irgi buvo pritarta, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos. Manau, kad ir vartotojas ir gamintojas privalo jaustis saugiai. Vartotojas privalo žinoti, kas yra jo pasirenkamos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina prekės ar produkto saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis, kurioje iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje yra pagaminamas produktas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat, mano nuomone, būtina siekti, kad įsigaliotų bendri instrumentai dėl žymėjimo, kokiais aplinkosauginiais standartais remiantis prekė pagaminta.

Taikinimo komitete – diskusijos dėl klonuotos mėsos

Kita vertus, dar labai norėčiau pasidalinti mintimis apie savo dalyvavimą taikinimo komitete dėl naujoviškų maisto produktų. Džiaugiuosi galimybe būti šio komiteto pakaitine nare ir dalyvauti svarstant visiems ES piliečiam be galo svarbų klausimą – klonuotų gyvulių mėsos ir jos gaminių  tiekimą į ES rinką. Taikinimo komitetas, apie kurį dar turbūt savo dienoraštyje nekalbėjau, – trečia ir paskutinė Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybinė fazė dėl dokumento, įsigaliosiančio visoje ES. Taikinimo komitetas svarsto ir tvirtina derybų mandatą EP delegacijai, kuri ir derasi su Tarybos atstovais. Tad šio susitikimo metu derybų grupė pristatė savo pozicijas ir daugiausia diskusijų kilo dėl pereinamojo 5 m. laikotarpio klonuotų gyvulių mėsos įvežimui ir jo peržiūros, ES rinkos konkurencingumo uždraudimo atveju, klonuotos mėsos žymėjimo, gyvulių gerovės, technologinės ir mokslo pažangos. Atrodo, kad dar ne kartą galėsiu su jumis pasidalinti apie diskusijų  eigą komitete, nes planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei 2011 m. rudens.

Tačiau ne vien kaip įprasta dirbome šią savaitę. Vyko net keletas iškilmingų posėdžių: EP svečiavosi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Praėjusį ketvirtadienį pirmininkas taip pat paskelbė Sacharovo premijos laureatus – jais tapo mūsų politinės grupės nominuotas Kubos disidentas ir  žmogaus teisių gynėjas G. Fariñas.

Lietuvoje – apie donorystę, 2011 m. biudžetą bei rytų Lietuvos problemas

Vos grįžusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje dalyvavau Europos Parlamento Informacijos biuro ir Nacionalinio Transplantacijos biuro rengtoje diskusijoje apie organų donorystę. Deja, pats susitikimas ir susirinkusiųjų skaičius parodė, kad ši tema vis dar susilaukia skurdaus visuomenės dėmesio, o juk sutikdamas tapti donoru, vienas žmogus gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes. Esu tikra, kad šia tema dar teks ne kartą kalbėti ir pasikeisti nuomonėmis, nes ji taip pat yr air viena iš dažniausiai aptariamų temų EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Šeštadienį TS-LKD Tarybos posėdyje aptarėme 2011 m. biudžetą (tačiau tai atskira tema, kuriai skirsiu daugiau dėmesio artimiausiu metu) bei rytų Lietuvos problemas.

Na, o jau nuo pirmadienio Briuselyje vieši į tarptautinį planavimo susitikimą (kuriame ketinu dalyvauti ir pati) atvykę švarinimo akcijos DAROM koordinatoriai, prasideda naujoji darbo komitetuose savaitė. EP startuoja bene iki lapkričio mėnesio vidurio vyksianti kino filmų, nominuotų LUX prizui gauti, peržiūra.

Read Full Post »

Vaiko ir tėvų ryšys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – ypatingai svarbus, todėl naujoji ES direktyva užtikrins motinų teisę ir galimybę ilgiau rūpintis vaikais, nebijant netekti pajamų ir darbo vietos. Tai, po ypatingai karštų ir prieštaringų diskusijų Europos Parlamente turėtų garantuoti vakar priimti pakeitimai dėl motinystės atostogų ir kitų socialinių garantijų besilaukiančioms bei mažylius auginančioms šeimoms.

Europarlamentarų sprendimu, kuriam pritariau ir pati, minimalios apmokamos motinystės atostogos visoje ES bus nuo 14 iki 20 savaičių. 390 balsų už, 190 prieš, 59 susilaikius priimta nauja direktyva numato pratęsti motinystės atostogas nuo 14 savaičių, apmokamų ligos pašalpos dydžio užmokesčiu, iki 20 pilnu darbo užmokesčiu apmokamų savaičių, įskaitant 2 savaites tėvystės atostogų (Lietuvoje šiuo metu tėveliai turi 1 mėnesio tokių atostogų galimybę, kuriomis gali pasinaudoti vos gimus kūdikiui). Tačiau, kad šis sprendimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti visų ES šalių vyriausybės.

Lietuvoje kalbant apie šioje direktyvoje reglamentuojamas motinystės atostogas dažnai supainiojamos sąvokos. Ši direktyva nepaliečia 2 metus Lietuvoje trunkančių vaiko auginimo ir priežiūros atostogų, o keičia tik vadinamųjų “nėštumo ir gimdymo atostogų”, kurios šiuo metu mūsų šalyje sudaro 18 savaičių (126 dienų), tvarką.

Taigi, pagal dabartinę direktyvą, Lietuvoje motinystės (nėštumo ir gimdymo) atostogos pailgėtų 14 dienų, tačiau tai iš esmės neįtakotų vaiko priežiūros atostogų. Tos pačios sąlygos galiotų ir tėvams, įsivaikinusiems vaikus.

Kalbant apie priimtą dokumentą, svarbu paminėti nuostatas, kurios turėtų sustiprinti besilaukiančių ir vaikus auginančių mamų saugumą: pritarta nuostatai po motinystės atostogų grąžinti moterį į pareigas su tokiu pačiu užmokesčiu ir tokioje pat profesinėje kategorijoje kaip ir iki atostogų, kurios Lietuvoje gali trukti iki 2 metų.

Valstybės narės taip pat įpareigojamos uždrausti atleisti iš darbo moterį mažiausiai šešias savaites po jos motinystės atostogų pabaigos. Be to, moteris maitinanti vaiką krūtimi ir besilaukianti mama, jai iki gimdymo likus mažiau kaip 10 savaičių, taip pat bus saugoma nuo viršvalandžių ar priverstinio darbo naktį.

Atsižvelgiant į nepaprastą visos Europos demografinę situaciją, tokia reali pagalba ir saugumas mamoms – labai reikalinga paskata. Tai vienas iš tokių sprendimų, kurie palies kiekvieną europiečių šeimą.

Read Full Post »

Įpusėjus Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzek kadencijai, prasidėjusiai pernai liepą, šiandienos EP sesijoje Strasbūre Parlamento vadovas apžvelgė savo darbo rezultatus.

EP pirmininko kadencijos pusiaukelę žymi keletas aiškiai išskirtinių momentų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Pirmiausia reikia įvertinti, jog EP Pirmininkui artimos ir suprantamos tiek Baltijos jūros, tiek ir aplink ją esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, problemos. Tai rodo ir paties J.Buzeko prie įpusėjusios kadencijos prioritetų priskiriami Energetikos bendrijos kūrimo ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimai. Jie neabejotinai aktualūs Lietuvai, šiuo metu įstrigusiai energetinės izoliacijos būsenoje.

Nestinga ir kitų matomų ar nematomų darbų, dėl kurių derėtų sveikinti EP Pirmininką. Prie tokių neabejotinai galima priskirti paramą ir supratimą Baltijos jūros bei jos apsaugos klausimais.

Svarbu pastebėti ir J.Buzeko akcentus dėl Europos tapatybės išsaugojimo bei Europos konkurencingumo didinimo, kurie padėtų įveikti krizę, mažintų skurdą bei skatintų ES ekonomikos augimą.

Antroje J.Buzeko kadencijos pusėje visgi norėtųsi linkėti daugiau dėmesio skirti aplinkosaugos ir piliečių dalyvavimo demokratijos procesuose klausimams. Jau senokai laikas aplinkos apsaugai suteikti naują dimensiją ES politikoje: tiek priimant teisės aktus, tiek planuojant, įgyvendinant bei prižiūrint bet kokią ūkinę veiklą į aplinkosaugą turime nustoti žiūrėti “pro pirštus”.

Tiesa, Europos Parlamentas kaip institucija visai neseniai patvirtino savo pasiryžimą prisijungti prie aplinkos tausojimo veiksmų ir iniciatyvų: planuojama aktyviau užsiimti energijos taupymu, mažinti išteklių sunaudojimą, vykdyti Parlamento darbuotojų ir EP narių aplinkosauginį švietimą. Gerai, kad pradedame nuo savęs. Tačiau judėkime ir toliau – rūpinkimės, kad ir EP priimami teisės aktai atitiktų šias deklaruojamas vertybes. Štai neseniai iš Europos Komisijos jau yra gauta signalų dėl planų artimoje ateityje peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo, atsakomybės už aplinkai padarytą žalą sistemas. Jei svarstant šiuos teisės aktus bus užtikrinta, jog ateityje aplinkai bus skiriamas pakankamas dėmesys, o pažeidėjai neišvengs atsakomybės, tai jau bus nors mažas, bet svarbus žingsnis į priekį.

Svarbus ir būtinas. Juk įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Parlamento vaidmuo ES teisėkūros procese ženkliai didesnis: viena vertus, daugiau politikos sričių, tarp jų – ir energetika, patenka į ES reguliavimo ratą, antra vertus, EP nuomonė tapo privaloma priimant daugiau teisės aktų.

Tad kartu su šiomis galiomis EP Pirmininko iniciatyvumas ir ryžtas gali tapti labai rimtu postūmiu spręsti kai kurias, neretai įsisenėjusias problemas.

Read Full Post »

Šiandien Europos Parlamentas vėl persikelia į streikuojančią Prancūziją – Strasbūre prasideda plenarinė EP sesija.

Dar šiandien pavakare pirmajame plenarinės sesijos posėdyje bus aptartas klausimas dėl geresnės nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi moterų darbo saugos ir sveikatos užtikrinimo. Trečiadienį Europos Parlamento narių apsisprendimu minimalias apmokamas motinystės atostogos gali būti pailgintos  visoje ES nuo 14 iki 20 savaičių, taip pat aptariama galimybė numatyti privalomas dviejų savaičių tėvystės atostogas. Tai, be abejonės bus aktualiausia moterims tose šalyse, kur šiuo metu motinystės atostogos yra gerokai trumpesnės nei siūloma, o juo labiau, nei yra pas mus, Lietuvoje.

Šioje sesijoje taip pat bus aptarta situacija dėl toksinio šlamo išsiliejimo Vengrijoje, taip pat bus įvertinta padėtis sustiprintos prezidentinės valdžios Ukrainoje, balsuojama dėl 2011 m. ES biudžeto projekto, ES diplomatinės tarnybai skiriamų lėšų bei darbuotojų nuostatų

Ši sesija išskirtinė tuo, kad yra pusiaukelė EP pirmininko J. Buzeko kadencijoje, tad numatoma ir pirmininko kalba, kuria būtų įvertinta įpusėjęs veiklos laikotarpis, jo iššūkiai ir darbo rezultatai. Taip pat Europos Parlamente kalbės Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon, kuris aptars pažangą kovojant su skurdu ir klimato kaita. Minėdami kovos su skurdu dieną, europarlamentarai pasisako už vienodos minimalių pajamų formulės nustatymą ES šalyse, kas padėtų spręsti skurdo problemą.

Šiandien vakare bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų posėdyje turėtų būti atrinkti trys kandidatai šių metų Sacharovo premijai laimėti. Nugalėtoją dar šį ketvirtadienį iš jų išrinks EP pirmininkų sueiga.

Read Full Post »

Galutinai įsibėgėjus naujam darbiniam sezonui, nori nenori apninka nerimas dėl per lėtai vykstančių darbų – Lietuvoje, Europos Sąjungoje, pasaulyje. Kaip padaryti, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinami ne tik popieriuje, bet ir tikroveje? Kokios motyvacijos reikia kiekvienam iš mūsų, kad sugebėtumėme tiesiog atlikti darbus, kurie reikalingi visuomenei?

Nepasiektų tikslų ir neatliktų svarbių tarptautinio masto darbų turime daug. Kova su klimato kaita, nors apie ją kalbama vis daugiau ir daugiau, niekaip nesugeba įgauti solidesnio, apčiuopiamus rezultatus galinčio duoti pagreičio. Nagojoje netrukus vyksiančioje Jungtinių Tautų konvencijos dėl biologinės įvairovės konferencijoje ir vėl teks pripažinti, kad nors ir dedame pastangas biologinės įvairovės išsaugojimui, tačiau pernelyg lėtai ir neužtikrintai. Net ir žemesniu Europos Sąjungos lygmeniu neretai sunkiai sekasi rasti politinės valios vykdyti užsibrėžtiems siekiams. Vienas iš pavyzdžių – bendra ES užsienio ir saugumo politika, kurios vizija taip ir lieka labiau “popierinė”, kitas – vis opesnėmis tampančios tautinių mažumų integravimosi į visuomenę problemos.

Tenka pripažinti, kad nepaisant skambių idealistinio turinio kalbų, tarptautinė bendruomenė vis dar neišmoko žvelgti į pasaulį kaip į bendrą valtį, kurioje plaukiame visi drauge. Atskirų šalių, politikų, įmonių trumpalaikiai interesai dažnai atsiduria aukščiau bendros pasaulio gerovės suvokimo, per mažai galvojama apie tai, kas iš tiesų yra svarbu dabar ar bus svarbu po dešimt, dvidešimt ar šimto metų.

Visgi, manau, kad Europos Sąjungos pasirinktas kelias ir veiklos modelis gali būti efektyviu, siekiant išvengti įvairių  trumparegiškų  poelgių. 27 šalių Bendrija, vienijama panašių kultūrinių ir moralinių vertybių, per glaudų bendradarbiavimą ir nuolatinius kompromisus beveik visuomet sugeba užtikrinti sveiko proto pergalę. Ko gero, reiktų palinkėti, kad solidarumas, pagalba vieni kitiems ir atsakingas požiūris į ateitį būtų ne tik deklaruojamos vertybės, bet tikri kelrodžiai.

Šio spalio “Europos spalvose”, kurios jau pakeliui pas skaitytojus – apie biologinės įvairovės konferenciją Nagojoje, ES saugumo politiką, tautinių mažumų klausimus, nedarbą, ir kitką. Kviečiu skaitiniams ir siūlau pasidžiaugti šviesiu ir ryškiu oru…

Read Full Post »

Šią savaitę Europos Parlamente posėdžiavom komitetų, politinių grupių, darbo grupių ir plenariniame posėdžiuose. Itin intensyviai savaitei artėjant į pabaigą, pasidalinsiu, kokios diskusijos virė Europos Parlamente.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje svarstėme nuomonę dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje. Komiteto posėdyje pastebėjau, kad Europoje svarbus sisteminis požiūris į situaciją ir svarstomas dokumentas turėtų aprėpti ne tiek konkrečius atvejus, kiek apskritai visą saugumo sistemą. Įskaitant galimų nelaimių prevenciją, apsaugą nuo teroristinių išpuolių ir kitų nelaimių, sukeliamų žmogaus bei bendrą veiksmų planą ištikus tokioms nelaimėms.

Europos liaudies partijos politinėje grupėje virė aštrios diskusijos dėl naftos išsiliejimų ir giluminių naftos gręžinių laikinų uždraudimų. Politinės grupės posėdyje išsakiusi savo poziciją dėl Europos Komisijos aktyvesnio vaidmens,  siekiant, kad trečiųjų šalių veikla bei įgyvendinami naftos gavybos projektai kaip įmanoma labiau atitiktų aukštus aplinkosauginius standartus, pabrėžiau, kad būtina numatyti konkrečius kompensacinius mechanizmus galimos žalos atlyginimui. Žala turi būti atlyginama net ir tuo atveju, jei naftos gręžinius atviroje jūroje eksploatuoja trečiosios šalys, besiribojančios su Europos Sąjunga. Toliau šią poziciją gyniau plenariniame posėdyje.  Tenka tik apgailestauti, kad Europos Parlamentas ilgai diskutavęs dėl naftos paieškos ir gavybos saugumo, priėmęs svarbią rezoliuciją šiuo klausimu, nepritarė siūlymui visiškai sustabdyti naftos gavybą jūros gelmėse, kol nebus užtikrintas tinkamas gręžinių saugumas.

Kitas, ne mažiau svarbus šios plenarinės sesijos klausimas, bioįvairovė ir jos išsaugojimas. Mano manymu, bioįvairovės išsaugojimas – sudėtingas ir kompleksinis klausimas, tiek pat svarbus ir ES, ir likusiame pasaulyje. Tačiau jis kelia ir kitą klausimą – kaip suderinti aplinkosaugą ir ekonominį augimą?  Ir tai, ko gero, yra didžiausias mūsų visų galvos skausmas, nes visada atsiras sakančių, kad aplinkosauginė veikla ir pastangos išsaugoti biologinė įvairovę trukdo ūkio konkurencingumui.

Džiaugiuosi, kad pritarėm ne tik su aptartais klausimais susijusiems dokumentams, tačiau ir rezoliucijai, kurioje raginama skirti pakankamai lėšų darniai visų ES regionų plėtrai po 2013 m., rezoliucijoms, raginančioms nutraukti seksualinę prievartą Kongo Demokratinėje Respublikoje ir stiprinti sveikatos priežiūrą į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse.

Na, o šiandien vykstu  į Hagą, kur Europos liaudies  partijos moterys svarstys kaip padėti kolegėms moterims konfliktinėse ir karo zonose.

 

Read Full Post »

Eidamas 98-uosius metus, Spalio 3 d. mirė iškilus visuomenės veikėjas, publicistas, skautijos globėjas, antikomunistas, 1944 metų Sedos mūšio dalyvis, Vyčio Kryžiaus kavalierius Vilius Bražėnas.

Šis atsidavęs Lietuvai, energingas, ypatingos įžvalgos ir patirties žmogus buvo ir išliks pavyzdžiu daugeliui iš mūsų.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidotuvių rūmuose Olandų gatvėje trečiadienį, spalio 6 d., 13 val. Šv. mišios už velionį Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje ketvirtadienį, spalio 7 d., 10 val. Urna išnešama ketvirtadienį, spalio 7 d., 14 val. Laidotuvės – Vilniaus Sudervės kapinėse.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Older Posts »