Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Europos Parlamente’

Šią savaitę Europos Parlamente posėdžiavom komitetų, politinių grupių, darbo grupių ir plenariniame posėdžiuose. Itin intensyviai savaitei artėjant į pabaigą, pasidalinsiu, kokios diskusijos virė Europos Parlamente.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje svarstėme nuomonę dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje. Komiteto posėdyje pastebėjau, kad Europoje svarbus sisteminis požiūris į situaciją ir svarstomas dokumentas turėtų aprėpti ne tiek konkrečius atvejus, kiek apskritai visą saugumo sistemą. Įskaitant galimų nelaimių prevenciją, apsaugą nuo teroristinių išpuolių ir kitų nelaimių, sukeliamų žmogaus bei bendrą veiksmų planą ištikus tokioms nelaimėms.

Europos liaudies partijos politinėje grupėje virė aštrios diskusijos dėl naftos išsiliejimų ir giluminių naftos gręžinių laikinų uždraudimų. Politinės grupės posėdyje išsakiusi savo poziciją dėl Europos Komisijos aktyvesnio vaidmens,  siekiant, kad trečiųjų šalių veikla bei įgyvendinami naftos gavybos projektai kaip įmanoma labiau atitiktų aukštus aplinkosauginius standartus, pabrėžiau, kad būtina numatyti konkrečius kompensacinius mechanizmus galimos žalos atlyginimui. Žala turi būti atlyginama net ir tuo atveju, jei naftos gręžinius atviroje jūroje eksploatuoja trečiosios šalys, besiribojančios su Europos Sąjunga. Toliau šią poziciją gyniau plenariniame posėdyje.  Tenka tik apgailestauti, kad Europos Parlamentas ilgai diskutavęs dėl naftos paieškos ir gavybos saugumo, priėmęs svarbią rezoliuciją šiuo klausimu, nepritarė siūlymui visiškai sustabdyti naftos gavybą jūros gelmėse, kol nebus užtikrintas tinkamas gręžinių saugumas.

Kitas, ne mažiau svarbus šios plenarinės sesijos klausimas, bioįvairovė ir jos išsaugojimas. Mano manymu, bioįvairovės išsaugojimas – sudėtingas ir kompleksinis klausimas, tiek pat svarbus ir ES, ir likusiame pasaulyje. Tačiau jis kelia ir kitą klausimą – kaip suderinti aplinkosaugą ir ekonominį augimą?  Ir tai, ko gero, yra didžiausias mūsų visų galvos skausmas, nes visada atsiras sakančių, kad aplinkosauginė veikla ir pastangos išsaugoti biologinė įvairovę trukdo ūkio konkurencingumui.

Džiaugiuosi, kad pritarėm ne tik su aptartais klausimais susijusiems dokumentams, tačiau ir rezoliucijai, kurioje raginama skirti pakankamai lėšų darniai visų ES regionų plėtrai po 2013 m., rezoliucijoms, raginančioms nutraukti seksualinę prievartą Kongo Demokratinėje Respublikoje ir stiprinti sveikatos priežiūrą į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse.

Na, o šiandien vykstu  į Hagą, kur Europos liaudies  partijos moterys svarstys kaip padėti kolegėms moterims konfliktinėse ir karo zonose.

 

Reklama

Read Full Post »

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas posėdžiavo Strasbūre. Į pirmąją sesiją po vasaros susirinkę kartu su kolegomis aptarėme ir balsavome dėl nemažai klausimų, sulaukusių atgarsio tiek ir tarptautinėje, tiek ir Lietuvos spaudoje.

Per šią savaitę EP ypač daug diskutavome dėl žmogaus teisių. Romų iškeldinimas iš Prancūzijos ir Irano moters užmėtimas akmenimis – EP politinėje darbotvarkėje sulaukė ypač karštų diskusijų tiek frakcijose, tiek plenarinio posėdžio, tiek balsavimo metu. Mano atstovaujama, EPP frakcija romų iškeldinimo klausimu pasisakė pirmiausia ne teisindama ar gindama tokius Prancūzijos veiksmus, o siūlydama ilgalaikę romų integravimo į visuomenę strategiją. Deja, šiuo klausimu mums nebuvo lemta laimėti.

Žinoma, kaip ir pridera demokratinėmis vertybėmis grįstai institucijai, visi palaikėme rezoliuciją, smerkiančią Irano nuosprendį užmėtyti akmenimis moterį, kaltinamą vyro išdavyste. Kartu raginome Iraną ir likusias šalis uždrausti šią nežmonišką bausmę.

Tiesa, šią savaitę EP skambėjo ir Lietuvos vardas. Jau savaitės pradžioje vienas kontraversiškiausių Lietuvos atstovo Europos Parlamente V. Uspaskicho imuniteto pašalinimo klausimas kėlė ypač daug diskusijų tiek mūsų politinėje šeimoje, tiek EP, tiek ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Kaip ir europarlamentaro mėginimas teisintis, remiantis netiksliais faktais, o gal net šmeižtu prieš Lietuvą.

Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad šią savaitę posėdžiavęs Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė mano siūlymui 2011 m. ES biudžete numatyti papildomai lėšų geresniam vartotojų informavimui apie jų pasirenkamas prekes. Labai tikiuosi, kad pavyks šią biudžeto pataisai išlikti ir tvirtinant visą 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą šių metų lapkričio mėnesį.

Kitaip nei įprasta, rugsėjį į Strasbūrą vyksime ir antrą kartą – dar po savaitės. Todėl jau nuo pirmadienio Briuselyje vėl laukia pasiruošimas plenarinei sesijai. Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad jau pirmąją plenarinės sesijos savaitę sulaukiau lankytojų iš Lietuvos, bendraminčių būrio iš Aukštaitijos regiono. Bet apie jų vizitą – jau kitame mano dienoraščio įraše.

Read Full Post »

Šią savaitę Europos Parlamentas intensyviai posėdžiavo komitetuose. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete svarstėme falsifikuojamų vaistų, farmakologinio budrumo klausimus. Taip pat  susitikome su klimato kaitos komisare Hedegaard. Taip jau sutapo, kad ir Regioninės plėtros komiteto posėdis prasidėjo nuo susitikimo su regioninės plėtros komisaru Hahn. Tarp aptartų temų – ir ES regionų vystymosi klausimas bei būtinos investicijos į regionus.  Be susitikimo su regionų plėtros komisaru, komiteto posėdyje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pristatė pilotinius projektus – ERASMUS mainų programas regionų lyderiams.

Džiaugiuosi, kad be dalyvavimo komiteto posėdžiuose ir pokalbių su kolegomis, šią savaitę susitikau ir su moksleiviais iš Šiaulių „Radvilų“ gimnazijos.   Tiesa, su šios gimnazijos moksleiviais mačiausi ne pirmąsyk – prieš daugiau nei mėnesį teko lankytis ir pačioje „Radvilų“ gimnazijoje Šiauliuose. Pirmadienį Europos Parlamente lankydamiesi gimnazistai labiausiai domėjosi, kiek trunka parlamento posėdžiai, kodėl pasirinkau politiką, kaip sutaria tarpusavyje ir kuo gyvena visa lietuvių delegacija Europos Parlamente. Taip pat gimnazistams labai rūpėjo, kiek trunka klausimo priėmimas ir svarstymas, kaip priimami kompromisiniai sprendimai tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje, kokie didžiausi iššūkiai darbe bei planai ateičiai.

Parlamente pirmąkart lankęsi mokiniai dalyvauja projekte “EP – demokratijos Europoje garantas“. Todėl dar prieš susitikimą lankėsi Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje. Tolesnis keliautojų maršrutas driekėsi per Amsterdamą į Berlyną, aplankant Vokietijos Parlamento rūmus – Bundestagą.

Tad savaitė Briuselyje, atrodo, tik prasidėjusi prabėgo akimirksniu. Rytoj Vilniuje dalyvausiu konferencijoje Seime apie atsinaujinančius energetinius išteklius bei saulės energetiką Lietuvoje, vakare laukia filmo „Laisvės džiazas“ apie profesorių V. Landsbergį  pristatymas.

Read Full Post »

Prasidėjo komitetų savaitė. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete aktualiausias klausimas – maisto ženklinimas ir informacija vartotojams.

Dėl maisto ženklinimo ir informacijos vartotojams svarstymai tęsiasi jau pusantrų metų. Didžiausią interesą šio klausimo sprendimui rodo gamintojai, na,  o  vartotojų teisių gynėjai sakosi neturį tiek pinigų, kad  aktyviai vykdytų lobistinę kampaniją. Taigi diskutuojama dėl produktų kilmės žymėjimo,  pačios žymėjimo schemos pasirinkimo. Manoma, jog reikia suvienodinti žymėjimą, tačiau, pasak Europos Komisijos,  iki šiol to nepavyko padaryti.

Komitete diskutavome apie atskirus pakeitimus, kaip antai – ar reikia nurodyti etiketėje vaisių ir daržovių    paviršiaus apdirbimui naudotas medžiagas, o gal tai tėra perteklinė informacija, kuri tik sukels vartotojų baimes. Daug klausimų kyla ir dėl skerdienos žymėjimo. Kita vertus, žymėjimas vis tik  didžiausia problema ne didiesiems gamintojams, bet mažiesiems – šviežių bandelių kepykloms ir panašiai.

Beje,  skirtingos vartotojų ir gamintojų pozicijos sutapo  dėl informacijos ant pakuočių įskaitomumo ir vartotojų neklaidinimo. 

Taip pat šią savaitę vyko balsavimai dėl Jungtinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir vystymo programos BONUS-169.  Pranešimui dėl programos BONUS-169 pateikiau siūlymų dėl projektų atrinkimo finansavimui, atsižvelgiant į kuo tolygesnį jų paskirstymą tarp Baltijos jūros regiono valstybių narių, ypatingą dėmesį skiriant energetiniams projektams.  

Programos BONUS-169 tikslas – padidinti ES valstybių narių, Europos Sąjungos ir dalyvaujančių šalių Baltijos jūrai tyrinėti skiriamus mokslinių tyrimų pajėgumus. Džiaugiuosi, kad trims su šia programa susijusiems mano pateiktiems pasiūlymams, komitete buvo pritarta.

 

Read Full Post »

Ši savaitė Briuselyje – darbo grupių ir politinių frakcijų susitikimų savaitė. Mano ekonomikos ir aplinkos apsaugos darbo grupėje tradiciškai vyko pasirengimas artėjančiai plenarinei sesijai Strasbūre, daug dėmesio skyrėm rengiamai ES 2020 m rezoliucijai. Gal net teks prisidėti prie nuomonės projekto dėl šios rezoliucijos rengimo.

Šią savaitę vykusiame Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos posėdyje daugiausia dėmesio susilaukė Europos Tarybos prezidentas H. van Rompuy. Kolegos parlamentarai pirmą kartą viešėjusiam Tarybos pirmininkui uždavė daugybę klausimų, pradedant Europos ekonomine situacija, baigiant atskiroms ES šalims narėms rūpimomis problemomis. Bene nuosekliausiai H. van Rompuy atsakė į ekonominės tematikos klausimus, pabrėždamas, kad savo karjerą pradėjo kaip banko tarnautojas, bet ne tiek daug dėmesio skyrė atsakymams į įvairius ES išorės politikos klausimus.

Kita vertus, ši savaitė Europos Parlamente buvo pažymėta trečiuoju visuotiniu ELP frakcijos susitikimu. Į Europos liaudies partijos politinės grupės iškilmingą vakarą svečius, visus ELP narius, asistentus, darbuotojus, viliojo iš tolo partijos simbolika švietusios Briuselio karališkojo muziejaus prieigos. Šventėje sveikinimo žodžius didžiausiai politinei grupei Europos Parlamente tarė ir pajusti vieningos Europos dvasią linkėjo pirmininkas J. Buzek, Europos Komisijos primininkas J. M. Barosso, Europos Tarybos pirmininkas H. van Rompuy.

Jau nuo kitos savaitės posėdžiausim Strasbūre. Džiaugiuosi, kad turėsiu progą pasisakyti diskusijose dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Šiai plenarinei sesijai taip pat ruošiausi, parengdama klausimą Tarybai dėl atominių elektrinių statybų Baltarusijoje ir Rusijoje (Kaliningrade). Deja, diskusijose šiuo klausimu dalyvaus jau mano kolega, nes kovo 10 d. vakarą skubėsiu atgal į Lietuvą, norėdama su kraštiečiais paminėti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių.

Read Full Post »

Pasak mokslininkų, anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija pasiekė 435 dalelių iš milijono (ppm) CO2 ekvivalento, tuo tarpu – prieš prasidedant industrializacijai XIX amžiuje šis skaičius siekė 280 ppm. Tačiau tai – ne pabaiga. Tikinama, kad jei nesikuklindami ir toliau tokiais tempais deginsime iškastinį kurą ir naikinsime miškus iki šio amžiaus pabaigos koncentracija gali pasiekti 750 ppm, o pasaulinė temperatūra pakiltų 5 ar daugiau laipsnių (tokia aukšta ji buvo prieš daugiau nei 30 mln. metų!).

Prognozės labai liūdnos, o vis daugiau pagrindo jas prisiminti suteikia dažnėjančios diskusijos ir artėjantis Kopenhagos susitarimo laikas, pasaulinės sutarties kovojant su klimato kaita kulminacija.

Šiandien Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas visiška dauguma (49 – už, 1 – prieš, 3 – susilaikę) pritarė  OSPAR konvencijos pakeitimams dėl anglies dioksido srautų saugojimo geologinėse formacijose.  Artimiausiu metu šiems pakeitimams turėtų pritarti ir Europos Taryba,  Europos Parlamentas šiuo  klausimu atliko konsultuojantį vaidmenį.

CCS

Nepaisant pakankamai ryškios pakeitimus remiančių balsų persvaros, mano manymu, visgi kyla nemažai klausimų dėl tokio CO2 saugojimo po jūros dugnu poveikio aplinkai. Nors šie konvencijos pakeitimai ir CO2 sandėliavimo būdas matomas kaip naujas technologinis žingsnis į priekį, tačiau ir šiandien komitete išsakyta nemažai nuogąstavimų dėl galimo seisminių zonų aktyvumo.

Išsakydama ELP grupės nuomonę, pripažindama pastangų poreikį mažinti CO2 kiekį atmosferoje, atkreipiau ENVI kolegų dėmesį į atsakomybę užtikrinti jūrų aplinkos saugumą. Taip pat išsakytas ir ELP grupės įsitikinimas,  kad imantis bet kokių naujų technologijų taikymo, būtina dar kartą paraginti visas šalis, pirmiausia ieškoti būdų, kaip iš tikrųjų mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį.

Mano nuomone, CCS (anglies dujų surinkimo ir saugojimo) technologijos turėtų būti naudojamos tik tuomet, kai kitų kelių nebeturime. Tačiau ši technologija neturėtų tapti visų pasaulinio atšilimo problemų panacėja, neskatinančia imtis realių, prevencinių aplinkos taršos veiksmų. Visų pirma turime stengtis sumažinti CO2 emisijas mūsų kasdienėje veikloje, o ne slėpdami šias dujas apsimesti, kad problema išsprendžiama ir be mūsų pastangų.

Juk šiandien negalime prognozuoti, ar nekils šių geologinėse formacijose saugomų dujų nutekėjimo grėsmė ir kokių pasekmių aplinkai ji galėtų turėti. Tačiau tokiam nuotėkiui įvykus – bet kokios priemonės jau gali būti pavėluotos.

Šiandien taip pat teko apsilankyti ir konferencijoje, kurioje buvo aptariama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo tema.

Paklausus, ką reiškia teiginys, jog “CO2 po dugnu galima bus laikyti labai ilgai“ – atsakyta, jog kalbama apie tūkstantmečius, nes tokią projekciją jau patvirtinę geologai. Pasak jų, formacijų, kurias ketinama naudoti CO2 saugojimui, sluoksniai nepasikeitę nuo “dinozaurų laikų”, todėl nenumatoma tokių pokyčių ir artimiausiu laikotarpiu. Be to, Šiaurės jūroje jau vykdomi pilotiniai projektai, kurių procesai – akylai stebimi. Tvirtinama, jog per 14 metų – jokių pakitimų nepastebėta.

Taip pat pristatytas ir pilotinis projektas, nuo 2006 metų vykdomas Schwarze Pumpe (Vokietijoje) – tai pirmoji pasaulyje anglį deginanti elektrinė, kurioje taikoma anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija.

Šios technologijos entuziastai taip pat teigia, kad bet kokiu atveju iškastinis kuras dar bus naudojamas mažiausiai 3-4 dešimtmečius.

Tad panašu, kad  beveik kasdien  kalbant apie tokių išteklių naudojimo mažinimą, realius žingsnius ketinama žengti ne savo valia, o tik tuomet, kai  ištekliai pasibaigs.

Laikas ir Kopenhagos susitarimui, ir pastangoms gyventi kitaip. Labiau tausojant aplinką.

Read Full Post »

vėjai

Beveik savaitę leidau Lietuvoje, lankydama įvairius miestus ir miestelius, tačiau jau šįryt vėl išvykstu į Briuselį. Laukia susitikimai ir diskusijos su kolegomis, komitetų ir delegacijų posėdžiai su daugybe aktualių klausimų.

Plenarinis posėdis prasidės vėliau – kitą savaitę, spalio 7 dieną, bet prieš tai Europos Parlamento nariai susitiks pasikeitimui nuomonėmis ir darbui frakcijose bei komitetuose.

Pagrindinėmis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, kuriame dirbu, temomis šios sesijos metu bus klimato kaita ir „farmacijos paketas“.

Pasaulinei klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje besirengiantys europarlamentarai po diskusijų komitete ruošiasi priimti rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos pasaulinio susitarimo atžvilgiu.

Taip pat daug dėmesio ketinama skirti pasiūlymams dėl farmacijos sektoriaus reformos, apimsiančios informaciją apie vaistus, vaistų priežiūros ir kovos su jų falsifikavimu taisykles. Kiti svarbūs europarlamentarų laukiantys klausimai – biocidiniai produktai, organų transplantacija, elektros įrangos atliekos.

Po susitikimo su EPP frakcijos kolegomis ir posėdžio Aplinkos komitete, ketvirtadienį jau leisiu biure Vilniuje: čia veikla įsibėgėja, sulaukiu vis daugiau paklausimų, prašymų padėti išspręsti vienokias ar kitokias keblias situacijas.

Penktadienį ketinu dalyvauti LRS vyksiančiame Europos reikalų komiteto posėdyje, kuriame ketinama aptarti parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ projektą. Džiaugiuosi, kad šios temos aktualumas auga ne tik Baltijos regiono valstybėse, bet ir Europos Parlamente, nes Baltijos jūros regionas yra neabejotinai unikalus. Ne tik dėl savo galimybių, bet ir dėl rimtų iššūkių, kuriuos būtina spręsti visoms ES valstybėms kartu. Man pačiai pirmiausia aktualios regiono ekosistemos problemos ir galimybės ieškoti sprendimų šioje srityje.

Spalio 1-2 dienomis oficialiam vizitui į Lietuvą žada atvykti ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas, taip pat nekantriai laukiama ir šį penktadienį Airijoje įvyksiančio antrojo referendumo rezultatų dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Žodžiu, įsibėgėja dar viena rudeniška, bet gyva, kupina įvykių savaitė.

(M. Mikulėno nuotrauka)

Read Full Post »

Older Posts »