Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘konferencija’

Europoje neretai susiduriame su nevienodu Europos istorinės patirties vertinimu. Tokie atvejai žeidžia tuos, kurie išgyveno sovietinį terorą. Lietuvos ir kitų Sovietų Sąjungos okupuotų šalių praradimai atsispindi ir šiandienoje, mūsų bandyme prisivyti Europos Sąjungos senbuves. Žinoma, nederėtų Europos Sąjungos dalinti ar skirstyti jos šalių, bet realybė yra tokia, kad skirtinga istorinė patirtis sukūrė takoskyras, gajas ir šiandien.

Yra dabarties pavyzdžių, kai išryškėja konkrečios istorinio fono nesupratimo pasekmės. Vienas skaudžiausių – M. Golovatovo, įtariamojo Sausio 13-osios byloje, kaltinamo nusikaltimais žmoniškumui, paleidimas Austrijoje. O visai neseniai buvome nemaloniai nustebinti išaiškėjus, kad Europos Komisijos būstinėje kaba plakatas skelbiantis “Europa visiems” ir jame tarp kitų simbolių pavaizduoti kūjis ir pjautuvas. Teko padėti Komisijai susiprasti, kad totalitarinio režimo simboliams ES institucijose ne vieta.

Vieni kitų nepažinojimas veikia įvairias sritis, pavyzdžiui požiūrį į ES santykius su Gruzija, Moldova ir kitomis Rusijos kaimynėmis, kai deklaruojama parama šių šalių eurointegraciniams siekiams, bet tuo pačiu baiminamasi per daug  užrūstinti didįjį ES partnerį ir kaimyną.

Ilgą laiką tai vedė prie nesusikalbėjimo ir energetikos srityje. Lietuvos nuogąstavimai dėl Rusijos dujų importo monopolio ir įtakos Lietuvos raidai buvo nurašomos kaip nerimtos. Mums buvo sakoma, kad energetikos sektoriuje Rusija paklūsta rinkos dėsniams, jei bus paklausa, bus ir pasiūla, tad dujos ir nafta nenustos tekėti. Tačiau vienas po kito sekę įvykiai, kaip netikėtai visiems laikams sugedęs “Družbos” naftotiekis, ypač šaltą žiemą nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai, ir staiga šalti pradėjusios ES šalys narės, privertė atidžiau įsiklausyti į mūsų balsą ir imtis konkrečių žingsnių. Tad šiandien, kai ES artėja prie tikslo sukurti efektyviai veikiančią energetikos vidaus rinką, kurioje visiems galioja tos pačios taisyklės, jau galime sakyti, kad Lietuvos tylioji diplomatija davė postūmį Europos energetiniam sąjūdžiui. Praėjus 20 metų nuo to meto, kai Lietuva buvo virsmų mūsų regione priekyje, mes ir vėl stovime šįkart ES energetikos politikos avangarde, ir konkretūs žingsniai jau yra matomi.

Kad neliktų abejingumo, reika geriau vieni kitus pažinti. Didžiausią efektą galime pasiekti neformaliomis diskusijomis bei pateikdami faktus iliustruojančią medžiagą.  Tam pasitelkiame įvairias priemones, pavyzdžiui Europos Parlamente organizuojame knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir tremtis, pristatymus, filmų peržiūras, temines diskusijas. Svarbu, kad po tokių renginių ir diskusijų klausimų lieka daug mažiau. Po dokumentinio filmo “Ledo vaikai” pristatymo Briuselyje matyti tų kolegų, kurie nelabai ką žinojo apie mūsų istorinę patirtį, akyse ašaras buvo tikras pasiekimas.

Pastaraisiais metais nuoseklaus darbo dėka Lietuvai ir kitoms šalims bendramintėms pavyko pasiekti gana konkrečių postūmių. Svarbiausia, kad Europos Sąjunga pripažino skirtingų Europos istorijų sutaikymo ir istorinės atminties skatinimo svarbą – šis pripažinimas suteikia pagrindą tolimesniems ES sprendimams. Jau keletą metų Rugpjūčio 23-ioji yra bendra Europos atminties diena. Iškilmingi ministrų lygio renginiai tądien kasmet vyksta vis kitoje ES šalyje narėje, ir tikėtina, kad kitais metais, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, mes būsime panašaus renginio šeimininkais. Taip pat Lietuvos pirmininkavimo metu turėtume sulaukti Komisijos nuomonės svarbiausiu mums klausimu – ar ES yra pasiruošusi teisiškai įvertinti totalitarinio komunizmo nusikaltimus.

Viena yra reikalauti iš Europos Sąjungos supratimo ir politikų palaikymo siekiant konkrečių sprendimų, tačiau reikia užbaigti namų darbus ir čia, Lietuvoje. Daug žmonių jau daugelį metų vykdo puikias iniciatyvas, iš esmės vien savo entuziazmo dėka, trūkstant lėšų, palaikymo, tačiau  kartais pritrūksta susitelkimo bei koordinuoto veikimo valstybės lygiu. Įstatymo pakeitimas, kuris turėtų padėti sureguliuoti privačia iniciatyva įsteigtų tremties ir rezistencijos muziejų ateities klausimą atiteko spręsti kitam Seimui. Lukiškių aikštės memorialo klausimas taip pat vienas iš neišpręstų dalykų, kuriuos vertinu kaip mūsų namų darbus, tam, kad būtume tvirti patys ir neštume atitinkamą žinią į Europą.

Norisi paminėti geras iniciatyvas, kaip Sibiro Alma Mater – čia fiksuojami liudijimai perduodami ateities kartoms. Tokios ir mažiau plačiai žinomos iniciatyvos, ties kuriomis pasišventę žmonės daugiau nei dvidešimt metų dirba savarankiškai, trūkstant įvertinimo ir pastebėjimo, yra nepaprastai vertingos. Mūsų pareiga yra tuos žmones atrasti ir padėti jų darbe.

Turime dar daugiau dėmesio skirti jaunimo švietimui. Neseniai Tuskulėnų memoriale įvyko DVD vaizdo pasakojimų rinktinės “Laisvės kovoms atminti” pristatymas, kurią išleidome kartu su VšĮ Bernardinai.lt. Tai interviu su partizanais, rezistencinio pasipriešinimo dalyviais, tame tarpe ir spaustuvininkai Andziuliai, ir sesuo Nijolė Sadūnaitė. Ši rinktinė skirta mokykloms ir mokytojams, kurie galės panaudoti šią medžiagą dirbant su moksleiviais.

Pagrindiniai mūsų ateities darbai – teisinio instrumento sukūrimas, ES programos, kurios remtų neformalų ugdymą ir švietimą istorinės atminties srityje, taip pat, kad ES mokyklose atsirastų pamokos, kuriose būtų supažindinama su ES valstybių istorija, ypač apimant laikotarpį nuo Antrojo Pasaulinio karo iki Geležinės uždangos griuvimo, apie tai, kas dėjosi 90-aisiais. Gilesnis istorinių patirčių pažinimas padės Europai būti vieningai ir darniai.

Parengta pagal pranešimą, skaitytą Sibiro Alma Mater trečiojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje

Read Full Post »

Prabėgusios savaitės darbus ir įspūdžius galėčiau suskirstyti į tris blokus: ES finansinė perspektyva, situacija ES kaimynystėje bei ekologija.

Artėjanti finansinė perspektyva ir ūkininkų rūpesčiai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente pristatytas dar vienas dokumentų paketas, kuris bus viena iš sudedamųjų dalių ES finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metams. Šįsyk – žemės ūkis. Deja, Lietuvos perspektyvos nekokios, jau ne vien dėl planuojamų mažinti lėšų Sanglaudos politikos įgyvendinimui (apie kurias kalbėjome jau anksčiau), bet ir dėl diskriminacinės padėties žemės ūkyje. Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkai gauna 3 kartus mažesnes išmokas nei ES vidurkis, o jei remtumės šiuo metu Europos Komisijos pateiktu siūlymu, matyti, kad ir ateinančiais metais situacija nesikeis.

Dėl tokios situacijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai jau kreipėsi bendru laišku į Europos Komisiją, tačiau čia svarbus ir europarlamentarų vaidmuo.

Kaip tik spalio 12 d. EP į pasitarimą susirinko Baltijos valstybių parlamentarai (nežiūrint į tai, kokiai politinei grupei jie priklauso). Sutarėme veikti sutelktai ir kryptingai, pirmas žingsnis – visų pasirašyta deklaracija bei kreipimasis Europos Komisijai. Na, o kai šis klausimas jau bus pradėtas svarstyti konkrečiuose Europos Parlamento komitetuose – darysime viską, kad gintume Lietuvos pozicijas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketas dėl Europos Komisijos siūlomo reglamento prie EP

Užsienio politika ir ES kaimynystė (Ukraina ir Artimieji Rytai)

Plenarinės sesijos metu EP visuomet aptariami ir užsienio politikos klausimai. Šįkart daug dėmesio Ukrainai. Europos Parlamentą išties nuvylė susiklosčiusi situacija dėl nuosprendžio Julijai Tymošenko. Esant informacijai, kad byla prieš buvusią Ukrainos premjerę yra politizuota, pasipylė kritikos lavina šios valstybės atžvilgiu. Tikėtina, kad dėl to apsunks derybos dėl Asociacijos sutarties ir laisvos prekybos susitarimo. Pastaruoju metu buvo matomi teigiami Ukrainos žingsniai, siekiant derybų su ES dėl narystės, tačiau visgi ši situacija kelia daug nerimo. Kadangi minėta sutartis turės būti patvirtinta ir Europos Parlamente, labai svarbus europarlamentarų nusiteikimas, o jų reakcija šiuo klausimu itin griežta.

Taip pat aptarta ir situacija Artimuosiuose Rytuose – neramumai Jemene, Bahreine, bet šičia norėčiau plačiau paminėti Egiptą. Pastarųjų mėnesių tendencijos – civilių žmonių areštai (karo teismai prieš juos), išpuoliai prieš krikščionis, Izraelio ambasadą ir pan., rodo, kad įtampa šioje valstybėje auga. Akivaizdu, kad iškilo grėsmė Egipto vienybei ir stabilumui. Už tokią padėtį atsakinga laikinoji karinė Taryba, kuri iš tarptautinės bendruomenės revoliucijos metu gavo pasitikėjimo kreditą. Nesinorėtų, kad jis būtų iššvaistytas.

Vilniuje – apie ekologiją ir žaliąsias idėjas

Pasibaigus plenarinei sesijai, jau penktadienį laukė Vilniuje vykusi 51-oji ES sostinių sąjungos Generalinė Asamblėja, kurios konferencijoje nagrinėta, kaip šiandienos miestai reaguoja ir sprendžia klimato kaitos keliamus iššūkius.

Konferencijoje dalyvavę Europos sostinių atstovai dalinosi patirtimi, kaip kovoti su klimato kaita, vystyti žalių miestų koncepcijas. Kalbėta ir apie tai, kad itin svarbus verslo ir miesto valdžios bendradarbiavimas, žinoma, aptartos galimybės, kaip pritraukti lėšų tvariam vystymui, kaip pasiekti, kad “žalioji ekonomika” būtų suvokiama kaip galimybė, o ne kaip dalykas, reikalaujantis itin didelių kaštų. Savo pranešime kalbėjau apie nusiteikimą šiuo klausimu Europos Parlamente ir pakviečiau aktyviai bendradarbiauti svarstant Energijos efektyvumo direktyvą, kuria tikimasi sutelkti pastangas siekiant įgyvendinti ES lygiu išsikeltus energijos taupymo tikslus iki 2020 metų.

Na o šeštadienį finišavo antrieji konkurso “Žaliasis kodas” metai. Šįsyk derlius nemenkas – žaliųjų žinučių atvirlaiškiai bei pasakų ir žalių pasakojimų knygelė dideliems ir mažiems “Kai Didysis Žmogus sėdėjo ant stogo”. Džiaugiuosi, kad į šią mano iniciatyvą atsiliepė nemažas vaikų ir suaugusių būrys, kuriuos buvo smagu išvysti Vilniuje, kino teatre “Pasaka” vykusiuose Žaliojo kodo apdovanojimuose bei knygelės pristatyme. Esu dėkinga moksleivių mokytojams ir šeimoms, kurie augina gražius ir kūrybingus žmonės. Jie ne tik patys turi gražų ryšį su gamta, aplinka, bet, tikiu, kad savo kūrybiškumu patrauks ir kitus.

Read Full Post »

Šiandien turėjau progos dalyvauti viename iš Demokratijų bendrijos renginių – moterų pasaulio lyderių susitikime, konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai”. Tai renginys, subūręs atstovus iš beveik 140 pasaulio valstybių, kuriame diskutuota apie moterų dalyvavimą politiniame, verslo ir visuomeniniame gyvenime.

nuotraukos aut. O. Posaškova

Šiais laikais, kai pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad tarptautinėje politikoje ir tarpvalstybiniuose santykiuose vis dažniau įsigali pragmatizmas ir realpolitik, o politikoje vis mažiau vadovaujamasi vertybėmis ir morale, Demokratijų bendrija, vienijanti per 100 pasaulio valstybių, jau vienuolika metų primena apie tai, kad laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybės yra globalios ir nepriklauso nuo rasės, tautybės ar religinių įsitikinimų.

Prieš kurį laiką nuvilnijusios Spalvotosios revoliucijos Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje, šiais metais išaušęs Arabų pavasaris vėl ir vėl primena apie represinių režimų laikinumą ir jėga nenuslopinamą  laisvės poreikį, būdingą žmogui bet kur pasaulyje.

Lietuviai puikiai žino, kad nei laisvė, nei demokratija nėra duotybė, ją reikia išsikovoti, išugdyti ir įtvirtinti. Demokratijų bendrija yra vienas iš tarptautinių instrumentų, kurie leidžia paremti demokratizacijos procesus, dalintis gerąja patirtimi kuriant demokratines institucijas ir visuomenių dalyvavimą valstybės valdyme, įtvirtinti pasiekimus.

Pirmininkaujant Lietuvai buvo sustiprinta moterų vaidmens konfliktų valdyme ir sureguliavime, taikos užtikrinime ir demokratijos plėtroje tema, Vilniuje buvo įsteigtas ir aktyviai dirbo Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas.

Sulig aukšto lygio renginių plejada baigėsi dvejus metus trukęs Lietuvos pirmininkavimas šiai tapvyriausybinei sąjungai ir pirmininkavimo estafetė oficialiai perduota Mongolijai. Linkiu šiai bene vienintelei brandžios demokratijos valstybei Rytų ir Vidurio Azijos regione sėkmės pratęsiant Demokratijų bendrijos – sustiprėjusios, susitelkusios, su nauja energija – užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą.

Read Full Post »

Pirmadienį LR Seime vyko konferencija, skirta Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams paminėti „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“.

Konferencija nustebino savo dalyvių skaičiumi – pasiklausyti pranešimų ir diskutuoti apie šiuolaikinį istorijos mokymą susirinko daugiau nei 400 besidominčių šia tema, daugiausiai – istorijos mokytojų iš visos Lietuvos. Tokie susitikimai labai džiugina, nes jau ne kartą esu akcentavusi istorijos mokymo ir metodikų atnaujinimo svarbą tiek Lietuvoje vykstančiuose susibūrimuose, tiek Europos Parlamente. Esu įsitikinusi, kad šiuolaikinės istorijos mokymas – viena svarbiausių temų, nes akivaizdu, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jaunimas stokoja gilesnio istorijos pažinimo. Tad gerosios patirties mainai yra labai svarbus procesas, ir ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.

Konferencijoje skaitomi pranešimai apėmė svarbiausias Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo, laisvės gynimo bei netekčių datas bei įvykius. Konferencijoje dalyvavę istorijos mokytojai taip pat pripažino, kad dėstydami naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją jaučia metodinės medžiagos šia tema poreikį.

Aš pati konferencijoje skaičiau pranešimą tiek man asmeniškai, tiek apskritai Lietuvai ir Europai labai svarbia tema – apie bendrą Europos istorinę atmintį: susitaikymo paieškas ir pamokas ateities kartoms.

Esu įsitikinusi, kad tai, ką patyrėme prieš 70 metų, kai padalinta Europa išgyveno skirtingas istorines patirtis, būtina suprasti ne tik mano kartai, bet ir ateities kartoms. Taip pat ir ES valstybės turi pažinti vienos kitų istoriją, suvokti, ką teko išgyventi kiekvienai tautai, nes tik tai yra stiprios Europos ir sąžiningų politinių sprendimų pagrindas. Šią mintį nuolat keliu Europos Parlamente ir skatinu susiburti istorinės atminties įtvirtinimui skirtingų valstybių politikus, kalbėtis apie istorinių patirčių pažinimą, ieškoti būdų, kaip geriau viena kitą galėtų suprasti ir susitaikymo, supratimo ieškoti Europos ateities kartos. Pasidalinau mintimis apie aktualiausius įvykius dėl istorinės atminties įtvirtinimo Europos Parlamente: apie priimtas rezoliucijas, jau įgyvendinamą mintį, rugpjūčio 23 minėti Europos dieną, skirta totalitarinių nusikaltimų aukoms atminti, taip pat veikia ir istorinio susitaikymo grupė, aptarianti istorinės atminties ir totalitarinių nusikaltimų pripažinimo klausimus bei siekianti totalitarinių nusikaltimų įvertinimo Europos lygiu bei jų aukų atminimo įtvirtinimo.


Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vytautas Landsbergis ir Bronius Genzelis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis, Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Už tokį gražų ir turiningą susibūrimą, noriu padėkoti konferencijos organizatoriams – Vilniaus istorijos mokytojų metodiniam būreliui, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybai,  o ypatingai – prie šios konferencijos pakvietusiai prisidėti  – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento specialistei, bendrapartietei Irenai Minkevičienei.

Konferencijos įrašą galite pamatyti spustelėdami šią nuorodą. 

Read Full Post »

Šią savaitę Europos Parlamentas intensyviai posėdžiavo komitetuose. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete svarstėme falsifikuojamų vaistų, farmakologinio budrumo klausimus. Taip pat  susitikome su klimato kaitos komisare Hedegaard. Taip jau sutapo, kad ir Regioninės plėtros komiteto posėdis prasidėjo nuo susitikimo su regioninės plėtros komisaru Hahn. Tarp aptartų temų – ir ES regionų vystymosi klausimas bei būtinos investicijos į regionus.  Be susitikimo su regionų plėtros komisaru, komiteto posėdyje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pristatė pilotinius projektus – ERASMUS mainų programas regionų lyderiams.

Džiaugiuosi, kad be dalyvavimo komiteto posėdžiuose ir pokalbių su kolegomis, šią savaitę susitikau ir su moksleiviais iš Šiaulių „Radvilų“ gimnazijos.   Tiesa, su šios gimnazijos moksleiviais mačiausi ne pirmąsyk – prieš daugiau nei mėnesį teko lankytis ir pačioje „Radvilų“ gimnazijoje Šiauliuose. Pirmadienį Europos Parlamente lankydamiesi gimnazistai labiausiai domėjosi, kiek trunka parlamento posėdžiai, kodėl pasirinkau politiką, kaip sutaria tarpusavyje ir kuo gyvena visa lietuvių delegacija Europos Parlamente. Taip pat gimnazistams labai rūpėjo, kiek trunka klausimo priėmimas ir svarstymas, kaip priimami kompromisiniai sprendimai tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje, kokie didžiausi iššūkiai darbe bei planai ateičiai.

Parlamente pirmąkart lankęsi mokiniai dalyvauja projekte “EP – demokratijos Europoje garantas”. Todėl dar prieš susitikimą lankėsi Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje. Tolesnis keliautojų maršrutas driekėsi per Amsterdamą į Berlyną, aplankant Vokietijos Parlamento rūmus – Bundestagą.

Tad savaitė Briuselyje, atrodo, tik prasidėjusi prabėgo akimirksniu. Rytoj Vilniuje dalyvausiu konferencijoje Seime apie atsinaujinančius energetinius išteklius bei saulės energetiką Lietuvoje, vakare laukia filmo „Laisvės džiazas“ apie profesorių V. Landsbergį  pristatymas.

Read Full Post »