Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 balandžio

Šiandien prisimename ankstų 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą, kuomet sprogo Černobylio branduolinės jėgainės reaktorius. Tuomet, prieš 25-erius metus Černobylio elektrinės darbuotojai atliko ketvirtojo reaktoriaus bandymus, kai nugriaudėjo sprogimas. Aplink reaktorių vaizdas iš karto tapo klaikus, tačiau visai netoli gyvenę žmonės (dirbo kasdienius darbus atvirame lauke, kiemuose žaidė vaikai), nieko neįtarė, sovietų valdžia tylėjo tris dienas.  Galiausiai viskas ėmė aiškėti, kai apie didelį pavojų ėmė kalbėti Švedija, užfiksavusi neįprastai didelę radiaciją. Bet net ir tuomet valdžia menkino katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių vėliau dirbo be jokių apsaugų (tarp jų – 7000 mūsų kraštiečių), likviduodami katastrofos padarinius, dešimt dienų pilotai (tarp jų – ir vienas lietuvis) atliko keturis tūkstančius skrydžių, kad išpiltų tonas švino, smėlio, molio ant sugriauto reaktoriaus. Nežiūrint į tai, ir po katastrofos elektrinė toliau gamino elektros energiją, jos antrasis reaktorius išjungtas po gaisro 91-aisiais, pirmasis uždarytas 97-aisiais, o trečiasis dirbo iki pat 2000-ųjų gruodžio.

Rastume labai mažai žmonių, kurie neatsimena to meto, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų ir nesvarbu, kur užtiko žinia apie katastrofą ir sklindantį užterštumą bei grėsmę sveikatai ar net gyvybei.

Ši katastrofa paliko ne tik milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus nekenksminga gyventi. Dar labiau minint Černobylio katastrofos metines rūpestį kelia nerimas dėl katastrofos Japonijos branduolinėje elektrinėje padarinių (nors juos labiau sukėlė gamtos stichijos, nei techninis aplaidumas).

Ši tema dar jautresnė, kai suvokiame, jog ES pasienyje ketinamos statyti elektrinės taip pat kelia įtarimų dėl saugumo, galimo poveikio aplinkai. Situaciją dar labiau aštrina liurbiais bei ožiais ES institucijas vadinantis A.Lukašenka (supykęs, jog nebuvo pakviestas į Černobylio metinių minėjimą Ukrainoje) ir grasinantis, jog niekas nesutrukdys jam pastatyti Atominės elektrinės, o trukdoma jam ES, esą tik dėl Pabaltijo, kuris bijo konkurencijos.

Šiandien apie elektrines pasienyje ir Lietuvos situaciją dėl Visagino elektrinės, apie tai, kad jei žmonijos poreikis naudoti energijos išteklius – pakankamai didelis ir jei negebame verstis be branduolinės energetikos, tai pirmiausia turi būti užtikrintas aplinkos ir žmonių saugumas, kalbėjomės Žinių radijo laidoje “Dienos tema“, kuri klausė, ar reikia Lietuvai atominės elektrinės. 

Reklama

Read Full Post »

Read Full Post »

Jau pirmadienio pavakarę skubėjau į Briuselį, kur kitaip nei įprasta antrą savaitę iš eilės vyko komitetų posėdžiai. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete priėmėme labai svarbų dokumentą dėl maisto ženklinimo. Balsavimas komitete įpareigoja, kad maisto produktų etiketėse būtų privalomai nurodoma energetinė vertė, maistinių medžiagų, įskaitant trans-riebalus, kiekis bei maisto produktų kilmė. EP narės frakcijos kolegės R. Sommer parengtame pranešime taip pat reikalaujama, kad ant pakuočių būtų žymima įskaitoma ir nuosekli informacija. Jei pavyks susitarti su Taryba dėl dokumento balsuosime jau liepos mėnesio plenarinėje sesijoje.

Dar šią savaitę balsavome dėl pranešimo dėl Europos jūrų agentūros (EMSA), kurio buvau nuomonės teikėja nuo ELP politinės grupės. Lietuvai ir man asmeniškai kaip jos atstovei svarbu, kad šis dokumentas įtvirtino, jog ši organizacija turėtų prižiūrėti naftos ir dujų gavybos ir transportavimo įrenginius jūroje ir prisidėti stiprinant jų saugumą.

Priešvelykinę savaitę Briuselyje užbaigiau sėkmingai įregistruodama klausimą Europos Komisijai dėl branduolinės saugos ES pasienyje. Klausimą Komisijai pasirašė 60 EP narių ir (pirmą kartą nuo šios EP kadencijos pradžios!) vieningai visi 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Pasirašiusiųjų tarpe – visų politinių grupių atstovai iš 23 valstybių, EP vicepirmininkai A. Vidal-Quadras (iš ELP politinės grupės), G. Pittella, D. Roth-Behrend, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Jo Leinen, šio komiteto koordinatoriai bei Užsienio reikalų komiteto koordinatoriai. Dabar viskas priklauso tik nuo politinių grupių, t.y. ar politinės grupės galutinai parems šio klausimo patekimą į plenarinio posėdžio darbotvarkę gegužės mėnesį.

Na, o šią Didžiąją savaitę užbaigsiu Lietuvoje. Su šeima tradiciškai švęsim šv. Velykas, o jau antrąją Velykų dieną kartu su EP delegacija vyksiu vizito į Artimuosius Rytus – Vakarų krantą.

Read Full Post »

Pirmadienį LR Seime vyko konferencija, skirta Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams paminėti „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“.

Konferencija nustebino savo dalyvių skaičiumi – pasiklausyti pranešimų ir diskutuoti apie šiuolaikinį istorijos mokymą susirinko daugiau nei 400 besidominčių šia tema, daugiausiai – istorijos mokytojų iš visos Lietuvos. Tokie susitikimai labai džiugina, nes jau ne kartą esu akcentavusi istorijos mokymo ir metodikų atnaujinimo svarbą tiek Lietuvoje vykstančiuose susibūrimuose, tiek Europos Parlamente. Esu įsitikinusi, kad šiuolaikinės istorijos mokymas – viena svarbiausių temų, nes akivaizdu, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jaunimas stokoja gilesnio istorijos pažinimo. Tad gerosios patirties mainai yra labai svarbus procesas, ir ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.

Konferencijoje skaitomi pranešimai apėmė svarbiausias Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo, laisvės gynimo bei netekčių datas bei įvykius. Konferencijoje dalyvavę istorijos mokytojai taip pat pripažino, kad dėstydami naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją jaučia metodinės medžiagos šia tema poreikį.

Aš pati konferencijoje skaičiau pranešimą tiek man asmeniškai, tiek apskritai Lietuvai ir Europai labai svarbia tema – apie bendrą Europos istorinę atmintį: susitaikymo paieškas ir pamokas ateities kartoms.

Esu įsitikinusi, kad tai, ką patyrėme prieš 70 metų, kai padalinta Europa išgyveno skirtingas istorines patirtis, būtina suprasti ne tik mano kartai, bet ir ateities kartoms. Taip pat ir ES valstybės turi pažinti vienos kitų istoriją, suvokti, ką teko išgyventi kiekvienai tautai, nes tik tai yra stiprios Europos ir sąžiningų politinių sprendimų pagrindas. Šią mintį nuolat keliu Europos Parlamente ir skatinu susiburti istorinės atminties įtvirtinimui skirtingų valstybių politikus, kalbėtis apie istorinių patirčių pažinimą, ieškoti būdų, kaip geriau viena kitą galėtų suprasti ir susitaikymo, supratimo ieškoti Europos ateities kartos. Pasidalinau mintimis apie aktualiausius įvykius dėl istorinės atminties įtvirtinimo Europos Parlamente: apie priimtas rezoliucijas, jau įgyvendinamą mintį, rugpjūčio 23 minėti Europos dieną, skirta totalitarinių nusikaltimų aukoms atminti, taip pat veikia ir istorinio susitaikymo grupė, aptarianti istorinės atminties ir totalitarinių nusikaltimų pripažinimo klausimus bei siekianti totalitarinių nusikaltimų įvertinimo Europos lygiu bei jų aukų atminimo įtvirtinimo.


Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vytautas Landsbergis ir Bronius Genzelis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis, Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Už tokį gražų ir turiningą susibūrimą, noriu padėkoti konferencijos organizatoriams – Vilniaus istorijos mokytojų metodiniam būreliui, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybai,  o ypatingai – prie šios konferencijos pakvietusiai prisidėti  – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento specialistei, bendrapartietei Irenai Minkevičienei.

Konferencijos įrašą galite pamatyti spustelėdami šią nuorodą. 

Read Full Post »

Nors bene daugiausiai minčių ir nuotaikų kelia šios savaitės pabaigoje vykusi tvarkymosi akcija “Darom 2011“, tačiau trumpai norėtųsi žvilgtelėti atgal į darbo Europos Parlamento komitetuose savaitę bei Demokratijų bendrijos, kuriai nuo 2009 m. iki 2011 pirmininkauja Lietuva, susitikimą Briuselyje.

Pirmininkavimo Demokratijų bendrijai estafetę iš Lietuvos perims Mongolija

Demokratijų bendrija – tai tarpvyriausybinė struktūra, kurios veikloje dalyvauja daugiau kaip 100 demokratiją sukūrusių bei ją kuriančių valstybių. Jos tikslas – pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratijos normas ir praktikas. Demokratijų bendrijos veikla remiasi Jungtinių Tautų chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

Daugiausiai dėmesio praėjusio pirmadienio susitikime – skirta įvykiams Šiaurės Afrikoje ir visame Arabų pasaulyje. Taip pat aptarta ir istorinės atminties tema, svarstyta apie galimybę steigti darbo grupę dėl istorijų sutaikinimo.   Taip pat kalbėta bendrai apie ES kaimynystę, pati išsakiau nuomonę, kad dėmesys istorinėms patirtims ir atminčiai – labai svarbus. Taip pat laikausi pozicijos, jog ES kaimynystės politika turi būti subalansuota, nes šiuo metu visų mūsų dėmesys krypsta į šiaurės Afriką, tuo tarpu Rytų kaimynystė lieka  tarsi  primiršta.

Šiais metais Lietuva baigia pirmininkauti Demokratijų bendrijai ir perduoda  estafetę Mongolijai. Telieka tikėtis, kad Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu kelti siekiai stiprinti Demokratijų bendrijos vaidmenį įtvirtinant demokratines vertybes, žmogaus teises, teisės viršenybę, ir toliau skatins vieningą bendrijos šalių požiūrį į grėsmes demokratijai.

EP Aplinkos komitete – energetikos, atliekų tvarkymo strategijos aktualijos

Taip pat pirmadienį prasidėjo ir intensyvus darbas Europos Parlamento ENVI komitete, kur energijos efektyvumo, branduolinio saugumo klausimai aptarti su Komisaru G.Oettingeriu.

Artėjant tvarkymosi akcijai Lietuvoje, Briuselyje dar kartą permąstyti Lietuvos situaciją su atliekomis teko keičiantis nuomonėmis su Europos Komisija dėl ES atliekų tvarkymo strategijos. Taigi, pripažinta, kad situacija nėra paprasta visoje ES, nes atskirose valstybėse padidėjo atliekų kiekiai, nesugebama sumažinti bendrų atliekų apimčių.

Vidutiniškai vienam namų ūkiui ES tenka apie 500 kg atliekų  per metus, nors atskirose valstybėse šis kiekis siekia net 800 kg. Ypatingai daug informacijos, kokia Lietuvos situacija, galėtų suteikti ir vienas skaičius: ES sumažino atliekų, šalinamų į sąvartynus kiekį nuo 65 proc. iki 45%, tuo tarpu Lietuvoje mes vis dar šaliname į sąvartynus apie 96 procentus atliekų!!!

Taip pat akcentuota ir gyventojų švietimo svarba. Šį klausimą Lietuvoje tiek viešai, tiek Aplinkos ministerijos atstovams esu akcentavusi ne kartą, tačiau, deja, dar vis nesugebame arba nenorime suprasti, jog tinkamai neinformuojant žmonių ir neparodant atliekų tvarkymo naudos, rezultato nepasieksime. Šiandieninės atliekų tvarkymo švietimui taikomos priemonės Lietuvoje tikrai yra nepakankamos ir greičiau imitacinės, o ne orientuotos į rezultatą.

O tuo tarpu visa ES susirūpinusi, kaip įgyvendinti pagrindinius iššūkius, jog būtų suprasta, kad atliekos – tai ištekliai, kurie turi būti tinkamai tvarkomi ir perdirbimo metu gali ir turi tapti žaliavomis.

Lietuvoje. Šilti susitikimai ir švarinimosi akcija Kėdainiuose

Vos grįžusi į Lietuvą, ketvirtadienį skubėjau į  Kauno menininku namus, kur kartu su bendramoksliais minėjome savo fortepijono mokytojos Rymantės Šerkšnytės, išugdžiusios daugiau nei pusšimtį garsių muzikų, jubiliejų. Aš pati šiai mokytojai esu dėkinga ne vien už muzikines žinias ar įgūdžius, bet ir už tai, kad ji plataus požiūrio žmogus, kad pamokose darbas ir kalbos sukdavosi ne vien apie muziką, bet ir apie  pasaulio ir Lietuvos istoriją, realijas, meną.

Na o šeštadienį, kaip ir įprasta kasmet – prisijungiau prie tvarkymosi akcijos “DAROM“ – šįkart Kėdainiuose, krašte, kuriame gyveno seneliai (pernai – tvarkiausi kartu su rumšiškiečiais, savo tėviškėje). Aplinką tvarkėme pačiame mieste, Smilgos upelio slėnyje. Kartu su sūnėnais prisijungėme prie susirinkusių tvarkytis, o bendras darbas, rūpestis ir gera nuotaika tik sustiprino įsitikinimą, kad tokios geros iniciatyvos ne tik gražina mūsų kraštą, bet ir skatina bendruomeniškumą, kitokį, gražesnį požiūrį į bendravimą bei buvimą drauge.

Read Full Post »

Plenarinė Strasbūro savaitė prabėgo nejučia. Sakyčiau, kad du dalykai buvo šios savaitės akcentai mano darbotvarkėje – kampanija, siekiant surinkti daugiau nei pusę EP narių parašų po rašytine deklaracija dėl pasaulinės akcijos „DAROM“ 2012, kurios iniciatore esu, ir atominių šalia Lietuvos sienos klausimas.

Jau pirmadienį dalyvavau vakarienėje, kurioje kartu su kolegomis aptarėme kokių veiksmų imtis, norint surinkti 369 EP narių (daugiau nei pusės) parašus, kad mūsų deklaracija atsidurtų politinėje darbotvarkėje ir būtų parodytas atsitinkamas dėmesys mus visus supančiai aplinkai. Nemažai pastangų reikalaujantis darbas kartu su iš Slovėnijos ir Estijos atvykusiais akcijos „DAROM“ savanoriais, įtikinant EP kolegas, kad būtina pasirašyti šią deklaraciją – davė rezultatų, šiuo metu yra 338 parašai, o dar turime gegužės mėn. plenarinę jiems baigti rinkti. Savaitės viduryje šiuo klausimu dalyvavau spaudos konferencijoje, kurioje kartu su kolegomis estu I. Tarand ir portugale A. Gomes žurnalistams pristatėm rašytinę deklaraciją ir akciją “DAROM“.

Kitas svarbus ir lauktas šios savaitės klausimas – branduolinė sauga po įvykių Japonijoje, trečiųjų šalių atsakomybė, Lietuvos pasienyje statomos atominės elektrinės. Tai klausimas, kuris, neabejotinai, išsiskyrė labai karštomis diskusijomis ir daugybe emocijų. Pati – visomis formomis kėliau šį opų klausimą EP: teiravausi EK pirmininko J. M. Barosso, su kolegomis pateikėme pataisas politinių grupių rezoliucijoms dėl branduolinės saugos, ėmiausi koordinuoti parašų rinkimą dėl šio klausimo Komisijai. Deja, kad ir kaip bebūtų gaila – vienas didžiausių pralaimėjimų, kad jungtinė frakcijų rezoliucija taip ir nebuvo priimta. Gaila, kad nepriėmus rezoliucijos, nebeliko ir Lietuvai svarbių punktų, kuriuos į rezoliucijų tekstus bendromis pastangomis pavyko įtraukti skirtingoms politinėms grupėms priklausantiems Lietuvos atstovams EP (EPP, SD, ALDE), liečiančių Baltarusijos ir Kaliningrado atominių klausimą, bei ES vaidmenį siekiant, kad minėtos valstybės laikytųsi aukštų aplinkosauginių ir branduolinės saugos standartų nuo pat šių projektų vystymo pradžios. Kita vertus, dar daug priemonių lieka neišnaudota, kad branduolinės saugos ir trečiųjų šalių atsakomybės klausimas išliktų aukštai politinėje darbotvarkėje. Negaliu nepaminėti ir šio įvykio atspindžių žiniasklaidoje, kai akcentuojamas nusivylimas, neva rezoliucija atmesta dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir kad Briuselis nepalaikė Lietuvos pozicijos. Tai šiek tiek iškreipia realią situaciją –  juk didžiąja dalimi, greičiausiai, rezoliucijai nepritarta dėl nuostatos, numatančios palaipsnį branduolinės energetikos atsisakymą visoje Europos Sąjungoje.

Be įprastų darbų, susitikimų ir posėdžiuose svarstomų temų, Strasbūre sulaukiau svečių – mano kvietimu EP lankėsi būrys bendraminčių iš Vilniaus, Utenos, Trakų, Šalčininkų, Anykščių, Prienų. Kaip visad, atvykusieji džiugino ne tik savo šiltu bendravimu, bet ir lauktuvėmis iš Lietuvos.

Tad pasibaigus vienai darbingai savaitei, laukiu jau kitos – šiandien pakeliui į Briuselį, kur laukia Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginys bei komitetų posėdžių savaitė.

Read Full Post »

Šiandien vykusiame balsavime Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre nei viena iš politinių grupių teiktų rezoliucijų kaip ir bendrosios Europos Parlamento  rezoliucijos  „Ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje“ projektas nebuvo patvirtintas.

Jungtinis politinių grupių rezoliucijos tekstas buvo daugialypis, apimantis daug klausimų, susijusių su branduolinės energetikos plėtra ateityje. Galutiniame projekte buvo siekta įtraukti nuostatas dėl naujų jėgainių moratoriumo, skubaus perėjimo nuo branduolinės energetikos prie kitų energijos rūšių. Branduolinę energetiką vystančių valstybių atstovai nepalaikė gana radikalių idėjų.

Europos Vadovų Taryba kovo mėnesio susitikime nusprendė, kad branduolinių jėgainių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis  būtų taikomas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pastatytoms bei planuojamoms statyti už ES ribų, kaimyninėse valstybėse.

Tačiau gaila, kad nepriėmus rezoliucijos, nebeliko ir Lietuvai svarbių punktų, kuriuos į rezoliucijų tekstus bendromis pastangomis pavyko įtraukti skirtingoms politinėms grupėms priklausantiems Lietuvos atstovams EP (EPP, SD, ALDE), liečiančių Baltarusijos ir Kaliningrado atominių klausimą, bei ES vaidmenį siekiant, kad minėtos valstybės laikytųsi aukštų aplinkosauginių ir branduolinės saugos standartų nuo pat šių projektų vystymo pradžios.

„Šios rezoliucijos rengimas parodė, kad Lietuvos atstovai gali susivienyti bendram reikalui, klausimui, kuris aktualus visiems Lietuvos piliečiams. Europos Parlamentui nepriėmus rezoliucijos, nenuleisime rankų ir jau dabar rengiame naujas iniciatyvas, kuriomis atkreipsime Europos Sąjungos dėmesį į grėsmes, kylančias prie Lietuvos ir tuo pačiu ES išorinių sienų“, – teigia viena iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente bendros iniciatyvos koordinatorių EP narė R. Morkūnaitė.

R. Morkūnaitės nuotr.

Read Full Post »

Older Posts »