Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Susitikimai’

Lapkričio 26 d. minėjome 110-sias vyskupo Antano Baranausko mirties metines. Ta proga buvau pakviesta į gimtąsias Rumšiškes – dalyvauti minėjime-diskusijoje su gimnazistais apie šio iškilaus rašytojo kūrybinį palikimą, jo asmenybę ir indėlį į lietuvišką kultūrą. Turiu prisipažinti, kad gavus kvietimą iš Rumšiškių vysk. Antano Baranausko gimnazijos atvykti į šį renginį ir kalbėti apie Baranauską, kiek sutrikau. Pamaniau, ką gi aš galiu pasakyti apie jį pasakyti – juk apie jį turi kalbėti literatūros mokytojai, istorikai. Bet tai buvo puiki proga pagalvoti, ką mums reiškia Antanas Baranauskas, kaip jo kūryba ir veikla siejasi su šių dienų aktualijomis.

Rumsiskes-8

Taigi, pirmiausiai, galvojant apie Antaną Baranauską, ko gero, kiekvienam pagrindinė asociacija – „Anykščių šilelis“. O šis kūrinys – tai ir lietuvių kalbos grožio bei turtingumo įrodymas, ir gamtos žavesio atskleidimas. Abu dalykai mums šiandiena labai svarbūs. Lietuvių kalba gyvuoja ilgus amžius ir ne kartą patyrė įvairių išbandymų – nuo to, kad kai kurių buvo laikyta nevertinga, negraži ir apskritai – prasta kalba, iki absoliutaus draudimo, kai tie, kurie nešė mums lietuvišką žodį rizikavo savo gyvybe. Vienas žymiausių pasaulio baltistų, kalbininkas, semiotikas prof. Vladimiras Toporovas yra sakęs, kad norint pažinti indoeuropiečių kalbų grupės kalbas (o ją šiandien sudaro daugiau nei 400 pasaulio kalbų, kuriomis kalba apie 3 milijardai žmonių) – nėra kito kelio kaip tik remtis lietuvių kalba. Šiandieną lietuvių kalba yra viena iš 23 oficialių Europos Sąjungos kalbų. Kiekvienas pilietis gali teikti rašytinius klausimus ES institucijoms ir turi teisę atsakymą gauti lietuvių kalba. Vyksta programos, skirtos kultūriniam ir istoriniam vieni kitų pažinimui, tame tarpe atskleidžiant ir kiekvienos ES valstybės kalbos grožį bei ypatumus. Europos Parlamente visi oficialūs posėdžiai yra verčiami į lietuvių kalbą, dokumentus taip pat gauname išverstus į savo gimtąją kalbą.

Kitas svarbus aspektas – gamtos ir žmogaus santykis, Šiandien daug diskutuojame kaip paveikiai kovoti su klimato kaita, kaip pasiekti, kad žmogaus veiklos ir gyvenimo būdo pasekmės būtų kaip įmanoma mažiau destruktyvios gamtai. Leidžiami įstatymai, priimamos direktyvos, reglamentai, bandoma surasti tarptautinį sutarimą. Visgi galvoju, jei kiekvienas turėtumėm tiek jautrumo ir gebėjimo įžvelgti grožį aplink save, kiek jo turėjo Antanas Baranauskas, gal ir politiniame lygmenyje būtų lengviau susitarti.

Dar sykį prisiminus Antano Baranausko biografiją, didžioji diskusijos dalis sukosi apie rašytojo charakterio bruožus, apie tai, ko galėtumėme šiandieną pasimokyti – valios, užsispyrimo, saviugdos, kaip kad – rašytojo praktikuotos tylos valandėlės kiekvieną dieną. Išties, nuo didelio informacijos srauto, gandų, triukšmo iš aplinkos būtų sveika pailsėti, gal ir ramumo daugiau atsirastų. Mane labai pradžiugino gimnazistų požiūris į „Anykščių šilelio“ svarbą, kad tai buvo kaip tautos žadinimas, kad šiandieną šis kūrinys gali būti taip pat aktualus, nes „anksčiau kiti sakydavo, kad esame niekas, dabar patys taip sakom. Reikia mesti tokį požiūrį, juk nuo mūsų pačių visas priklauso“.

Išties, bėgant amžiams nelabai kas keičiasi – taip, technologijos smarkiai juda į priekį, bet žmogaus prigimtis lieka tokia pati. Todėl būtina žinoti istoriją, tada bus lengviau suprasti ir nūdieną.

Rumsiskes-3Rumsiskes-11

Read Full Post »

Įvykiai Libijoje ir atominė katastrofa Japonijoj – pora klausimų, jau antrą savaitę aktualių visam pasauliui ir, žinoma, Europos Parlamentui. Tačiau šalia šitų klausimų, stengiuosi neapleisti ir kasdienės darbotvarkės, kuri jau antra savaitė itin intensyvi. Noriu pasidžiaugti, kad praeitą savaitę kolegos Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete pritarė dokumentui dėl integruotos jūrų politikos, kuriam teikiau ELP politinės grupės nuomonę. Dėl dokumento plenarinėje sesijoje balsuosime jau vasaros pradžioj. Taip pat aptarėme kitą susijusį dokumentą – dėl Europos jūrų saugos agentūros, kuriam irgi rengiu ELP grupės vadinamąją “šešėlinę” nuomonę. Tikiuosi, kad komiteto kolegos palaikys ir šį dokumentą ir teikiamas pataisas.

Kaip jau rašiau dienoraštyje, Europos kovos su vėžiu forumo rengtoje konferencijoje diskutavome apie onkologinių susirgimų situaciją Europoje,  skaitydama pranešimą, akcentavau jaunimo sveikatinimo aktualijas. Duomenys rodo, jog vėžinių susirgimų daugėja, kai kurios šios ligos formos nebeaplenkia ir jaunosios kartos.

Branduolinės katastrofos Japonijoje kontekste, EP virė diskusijos dėl atominės energetikos ateities Europos Sąjungoje. Komiteto posėdžio metu atkreipiau Energetikos komisaro G. Oettingerio (G. Otingerio) dėmesį  į problemas, susijusias su planuojamomis statyti atominėmis Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, kviečiau ES kalbėti vienu balsu, reikalaujant iš projekto vykdytojų aukštų saugumo standartų.

Dar vienas aną savaitę, tiesa, jau toli gražu ne savaitėmis, o metais skaičiuojant neišsprendžiamas klausimas – naujoviškų maisto produktų  arba, tiksliau, produktų iš klonuotų gyvulių pateikimas maisto rinkai. Šiuo metu dokumentas jau praėjęs pagal sutarimo procedūrą privalomus du skaitymus, ir atsidūręs paskutiniame etape – Europos Parlamento ir Europos Tarybos bendro sprendimų paieškų, taikinimo komitete. Dėl jo turėtų būti susiderėta iki kovo pabaigos, tad panašu, kad užtruksime dar ne vieną naktį (pastarasis posėdis baigėsi 3:30 ryto) bendrose diskusijoje su Taryba. Dokumentu, dėl kurio deramasi, siekiama nustatyti naujų maisto produktų tiekimo į ES rinką taisykles kartu užtikrinant aukštus žmonių sveikatos, gyvūnų gerovės reikalavimus, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį bei vidaus rinkos veikimą. Kitas klausimas – kaip užtikrinti klonuotų gyvulių palikuonių mėsos nepatekimą į rinką, kaip garantuoti atsekamumą per kelias kartas.

Šalia šių darbinių diskusijų ir susitikimų džiugino nuolatinis bendravimas su tautiečiais tiek Europos Parlamente Briuselyje, tiek Lietuvoje. Aną savaitę EP lankėsi ambasadorius Vygaudas Ušackas, kuris dalyvavo seminare apie pokyčius Afganistane ir knygos “Battle for Khorasan” (“Mūšis dėl Khorasano”) pristatyme. Šios savaitės pradžioje sulaukiau svečių iš Lietuvos, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų – kurie pažintiniais tikslais lankėsi EP ir Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.

Šeštadienį, prof. habil. dr. Vidos Mildažienės kvietimu dalyvavau “Žaliojo Aleksoto” vykdomame projekte – paskaitų cikle apie aplinkosaugines problemas. Su bendruomenės nariais diskutavome apie ES teisėkūrą aplinkos srityje, žinoma, aktualijas branduoliniame sektoriuje, visuomenės dalyvavimo problemomis viešajame gyvenime ir pan.

Ši savaitė – vėl bėgte bėga komitetuose ir šiandien prasidėjusioje trumpojoje plenarinėje sesijoje, kur tvirtinsime euro zonos stabilumo mechanizmą, svarstysime direktyvą, kuri turėtų padidinti vartotojų pasitikėjimą bei prekybos, ypač internete, skaidrumą, taip pat balsuosime dėl direktyvos, kuri įpareigotų darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių suteikti tokias pačias įsidarbinimo, darbo užmokesčio ir atostogų, sveikatos ir kitas socialines garantijas kaip ir ES piliečiams.

Vos pasibaigus posėdžiams, penktadienį, vėl skubėsiu į Lietuvą – šeštadienį laukia TS-LKD Jaunimo bendruomenės konferencija Kaune. Taip pat teks rasti laiko pasiruošti ir kitai darbo savaitei Briuselyje, kuri, akivaizdu, vėl bus labai intensyvi.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Rugpjūčio 7 d. vyko jubiliejinis, 20-asis tarptautinis sąskrydis “Su Lietuva širdy”. Šįmet politinių kalinių ir tremtinių susibūrime be politinių aktualijų aptarta ir jaunimo akcija Misija Sibiras, kuri susilaukė didelio palaikymo sąskrydžio dalyvių tarpe. Smagu, kad jaunoji karta savo iniciatyvomis džiugina tuos, kurie, ko gero,  to labiausiai laukia – buvusius tremtinius, kovotojus už Lietuvos laisvę.
Prie gerų iniciatyvų galime prisidėti kiekvienas.
R. Keršytės nuotr.

Read Full Post »

Pirmadienio naktį, kai daugeliui Europos Parlamento narių didžiausią nerimą kėlė sumaištis ore dėl atidedamų skrydžių, mano svečiai, viešėję Europos Parlamente, saugiai grįžo namo. Visada džiaugiuosi juos matydama svečiuose ir nerimauju, kol sužinau, kad kelionė buvo ne tik pilna įspūdžių, bet ir saugi.

Šįkart džiaugiausi galėdama priimti svečius iš vakarų Lietuvos: Raseinių, Tauragės, Šilalės, Šakių rajonų, taip pat – iš Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Kauno, Jurbarko.

Leisdamiesi į iš anksto planuojamą viešnagę EP, svečiai lankėsi Lietuvos atstovybėje ES, vėliau apžiūrėjo Briuselį, lankėsi Unesco saugomame Belgijos mieste Briugėje, Belgijos pajūrio kurorte Blakenbergėje ir Gente, taip pat -tulpių laukuose Lisse ir Amsterdame.

Susitikę Europos Parlamente kalbėjomės apie kasdieninius rūpesčius Lietuvoje ir apie darbą EP: apie piliečių iniciatyvas, priimamus sprendimus, diskutavome, kaip arti piliečių savo sprendimais ir aktualijomis yra EP. Aptarėme aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto EP darbą, pasikeitėme nuomonėmis apie svarbiausias aplinkosaugos aktualijas Lietuvoje: atliekų rūšiavimo ir perdirbimo problemas, žaliąją energetiką.

Read Full Post »

Beprabėgančią savaitę pavadinčiau ne tik komitetų, bet ir susitikimų savaite.

Trečiadienį pradėjau susitikimu su ELSA (Europos studentų teisininkų asociacija) Lietuva atstovais, atvykusiais susipažinti su darbu ES institucijose. Jaunieji teisininkai domėjosi darbo Europos Parlamente specifika, sprendimų priėmimo procedūra, kiekvieno Europos Parlamento nario galimybėmis dalyvauti ES teisėkūroje.

Jau tos pačios dienos vakare skubėjau į Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjimą Europos Parlamente. Minėjimą Europos Parlamente inicijavo profesorius Vytauto Landsbergis, Lietuvos atstovybė Europos Sąjungoje ir Lietuvos ambasada Belgijoje. Lietuvą ir jos atstovus Europos Parlamente bei gausiai susirinkusius lietuvius sveikino Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy, Europos Parlamento prezidentas J. Buzek, lietuvių dainomis – Vilniaus choras  “Aidija”. Iki vėlyvo vakaro šurmuliavę tautiečiai ne tik klausėsi koncerto, apžiūrinėjo kovo 11-ajai skirtą parodą, bet ir ragavo tikro lietuviško maisto.

Ketvirtadienį iš pat ryto dalyvavau susitikime su Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviais. Apžiūrėti Europos Parlamento, susipažinti su darbu jame atvykusi grupė 9 – 12 klasių moksleivių, domėjosi Europos Parlamento nario kasdieniais darbais, mano interesų sritimis, jauno žmogaus galimybėmis Europos Parlamente.

Panašiais klausimais kalbėjomės ir su Serbijos jaunimu. Serbijos nevyriausybinių organizacijų atstovai domėjosi apie Lietuvos integraciją į ES, privalumus ir trūkumus, Lietuvos eurointegracinę kampaniją, rinkiminę kampaniją į Europos Parlamentą. Serbų jaunimo lyderiai Europos Sąjungos institucijose lankėsi pakviesti Švedijos Jarl Hjalmarson fondo.

Read Full Post »

Vakar kartu su Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV direktoriumi Arvydu Daunoravičiumi lankiausi Tilžėje (Sovetske). Tai trečiasis vizitas į lietuvių etnines žemes. Dar iki Kalėdų aplankytos lietuvių bendruomenės Seinuose ir Gervėčiuose.

Kalėdinio apsilankymo metu Tilžėje taip pat susitikome su lietuvių draugijos „Birutė“ aktyvu, draugijos būstinėje atidarėme Vydūno darbų ekspoziciją, kurią sudaro knygos ir nuotraukų iš jo gyvenimo reprodukcijos, taip pat susitikome su Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos atstovais bei LR konsulato darbuotojais.

Bene šilčiausias apsilankymo Tilžėje susitikimas – su kunigu Anupru Gauronsku, dalyvavimas jo aukojamose šv. Mišiose. Mišių aukoje meldėmės ypatinga intencija – už šeimas (šventąją šeimą ir kiekvieno iš mūsų šeimas), už šeimą, kuri apima Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.  Tad, kaip sakė Jurgis Zauerveinas –„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt, tą garbę gavome užgimę“. Tad didžiuokimės savo kilme ir saugokime tai, ką paveldėjome iš savo protėvių.

Labai smagu buvo pasveikinti visus su šventomis Kalėdomis, kurias, tikiu, kaip ir Jūs, lietuvių bendruomenė Tilžėje sutiko jaukiai, su artimaisiais. Maloniai džiugina ir kunigo A.Gauronsko švietėjiška veikla, entuziazmas ir noras skleisti lietuvybę bei Kristaus mokslą.

1991 m. kun. Anupras Gauronskas Karaliaučiuje įregistravo Šv. Šeimos parapiją (pirmoji po Antrojo pasaulinio karo Kaliningrado srityje), paskirtas jos klebonu. 1994 m. pastatydino šios parapijos koplyčią – po Antrojo pasaulinio karo pirmieji maldos namai Kaliningrado srityje, o 2000 m. duris atvėrė ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Šiuo metu klausytis šv. Mišių lietuvių kalba į šią bažnyčią renkasi lietuvių bendruomenė, iš bet kurio Karaliaučiaus kampelio lietuviai vyksta čia, norėdami pakrikštyti vaikus ar atlikti kitas apeigas lietuviškai.

Nors Tilžėje lankiausi pirmą sykį, bet iš tėvų pasakojimų žinojau, jog tai ypatingas kraštas.  Būtent čia visais laikais buvo kultūrinis Lietuvos centras. Didžiajai Lietuvai kenčiant sunkumus – spaudos draudimo metą, iš čia keliavo lietuviškas žodis. Čia išleista pirmoji spausdinta lietuvių kalbos gramatika, čia jau 1885 m. susikūrė kultūros draugija „Birutė“, kuri puoselėjo Lietuvos tradicijas, istorinę atmintį ir pan. (jau 1910 m. organizavo Žalgirio mūšio 500 m. minėjimą). Man šis kraštas visada asocijuosis su Kristijonu Donelaičiu, Martynu Mažvydu,  Jurgiu Zauerveinu, Vydūnu ir kitomis šviesiomis asmenybėmis, melodingomis ir be galo gražiomis dainomis, kurias rinko Liudvikas Rėza.

Širdį glosto, girdint, kaip čia gyvenantys lietuviai nepamiršta ir puoselėja lietuvišką žodį, tuo įsitikinome ir klausydamiesi  Švento Rašto skaitinių.

Nepaprastai menu ir adventinį apsilankymą Gervėčiuose, kuris buvo ne tik jaukus susitikimo ir bendravimo šiltumu, jis pažadino daugybę prisiminimų: iš tėvų vaikystėje visuomet girdėjau, jog Lietuva, kokioje gyvename šiandien, ne visada buvo tokia. Kad lietuviai pasklidę po pasaulį dėl įvairiausių aplinkybių, jog nemaža dalis mūsiškių gyvena čia pat – kaiminystėje.  Šeimoje sakome – ne Baltarusijoje, bet dabartinėje Baltarusijoje.  Mano pažintis su šiuo kraštu atėjo iš tėvų pasakojimų, kurie 1970 m. dalyvavo didžiulėje kraštotyrinėje ekspedicijoje Gervėčiuose – rinko dainas, pasakas, šokius, papročius, užrašinėjo žmonių pasakojimus apie gyvenimą šiose apylinkėse.  Vėliau pati su folkloro ansambliu esu ne kartą lankiusis šiuose kraštuose. Džiaugiuosi, galėdama dainuoti šio krašto dainas.

M. Vidzbelio nuotraukos

Už šių susitikimų iniciatyvą ir galimybę kartu aplankyti lietuvius – dar kartą dėkoju  Užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui, taip pat norisi dar kartą Jums ir visiems po pasaulį pasklidusiems kraštiečiams palinkėti, kad tas Šv. Kalėdų artumas, darna ir šiluma lydėtų šeimas per visus metus.

Read Full Post »