Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 vasario

Kiek realiai galime pristabdyti  “Nord Stream” važiuojantį traukinį?

http://www.balsas.lt/naujiena/377155/europarlamentare-radvile-morkunaite-nord-stream-vengia-kalbeti-apie-zala

Read Full Post »

“Europos klube” kalbėjomės apie galimybes Lietuvai pasinaudoti ES regioninio bendradarbiavimo programų galimybėmis:

Read Full Post »

Europos Parlamento posėdžių savaitė Briuselyje jau bėga į pabaigą. Iš karto po jos  ketinu vykti į Kadenabiją, kur dalyvausiu konferencjoje apie ES ir Rusijos santykių patirtis, kaimynystės politikos perspektyvas.  Tad prieš išvykstant  – trumpai apie šią EP sesiją ir savaitę Briuselyje, kurioje – žuvininkystės, žmogaus teisių padėties pasaulyje, geležinkelių saugos tematika.

Išskirtinė ši sesija ir tuo, kad šiandien išklausėme pirmąją Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy kalbą Parlamente, kurios metu pristatyti vasario 11 d. surengto neformalaus EVT (Europos Vadovų Tarybos) susitikimo dėl ekonominės krizės rezultatai.

Europos Parlamente taip pat įsibėgėja klausimas dėl ES maisto kokybės logotipo bei maisto produktų žymėjimo taisyklių. Šių priemonių tikslas – padėti vartotojams geriau atpažinti produktus, suteikti daugiau informacijos apie jų kokybę, specifinius regioninius gamybos būdus bei užtikrintų skaidrumą rinkoje.

Vakarėjančiame, bet šurmuliuojančiame Europos Parlamente teko skubėti į spaudos konferencijų salę, kur kartu su kolega Aldo Patriciello (EPP) bei EP besisvečiuojančiu Scapoli meru Renato Sparacino aptarėme regioninio bendradarbiavimo svarbą, miestų dvynių programos teikiamas galimybes ne tik pažinti vieniems kitus, bet ir keistis gerąja patirtimi įvairiose srityse. Tokį bendradarbiavimą Scapoli (Italija) tikisi pradėti su mūsų kraštiečiais Biržuose.

Read Full Post »

Šeštadienį, jau besibaigiant savaitei Lietuvoje, nekasdienių susitikimų rytas prasidėjo Vilniaus vaikų socializacijos centre, kur  jo bendruomenės buvau pakviesta kartu prisiminti Pirmąją lietuvių dailės parodą.

Popietė jau tęsėsi parodų centre vykusioje “Knygų mugėje”, kur Europos Parlamento informacinio centro stende bendravau su žmonėmis, klausiama pasakojau apie darbą Europos Parlamente ir visuomeninę veiklą, domėjausi nuomonėmis ir lūkesčiais pavasarėjančioje Lietuvoje.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

“Žaliosios” savaitės penktadienį praleidau Jurbarko rajone. Dalyvavau susitikimuose su rajono vadovais, Girdžių seniūnu Dariumi Juodaičiu, Girdžių seniūnijos bendruomene, moksleiviais. Kaip ir visų, šio vizito tikslas – bendrauti su gyventojais, žinoti, kuo gyvena Lietuvos miesteliai, papasakoti apie darbą ir aktualijas Europos Parlamente.

Dieną pradėjau susitikimu su rajono meru Ričardu Juška, mero pavaduotoju Egidijumi Giedraičiu bei administracijos direktoriumi Jonu Bučinsku. Su rajono vadovais kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas, atliekų rūšavimą ir jų perdirbimą, jaunimo reikalus.

Netrukus po apsilankymo rajono savivaldybėje jau laukė už 9 km nuo Jurbarko esantys Girdžiai. Ši seniūnija, vadovaujama aktyviojo seniūno Dariaus, apima bene 1300 gyventojų, 29 kaimus, iš kurių 110 – vienkiemiai. Tai seniūnijos darbuotojų kasdienybė ir rūpestis, kad visi būtų aplankyti, visų rūpesčiai išgirsti. Netrukus po pokalbio seniūnijoje jau skubėjom į Girdžių pagrindinę mokyklą, kurioje vaikai ne tik domėjosi darbu EP, bet ir buvo paruošę nemažai klausimų. Išradingieji moksleiviai nepaleido tol, kol nepagrojau M.K.Čiurlionio kūrinio.

Maloniai nuteikė ir įkvėpė susitikimas su Girdžių bendruomene, gyventojais,  kurie ne tik seka politinius įvykius, bet ir rūpinasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, Ignalinos atominės elektrinės ateitimi.

Vienabokštėje Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje  mus pasitiko jos šeimininkas – parapijos klebonas Saulius Pavalkis,  besirūpinantis ne tik dvasiniu parapijos gyventojų ugdymu, bet ir rengiantis užsiėmimus jaunimui, rizikos šeimų vaikams.

Visai vakarėjant grįžome į Jurbarką, kur laukė partijos bendražygiai – TS-LKD Jurbarko rajono skyriaus aktyviausieji. Smagu būti bendraminčių būryje, todėl diskusijos įvairiais klausimais virte virė iki vėlumos.

Diena prabėgo nejučia, o kelias į Vilnių laukė netrumpas, tad teko pasižadėti visiems: vaišingajam Girdžių verslininkui Kęstui, kunigui Sauliui, rajono merui, seniūnui Dariui, bendrapartiečiams, kad pas juos dar būtinai grįšim vasarą.

Read Full Post »

“Žalioji” Europos Parlamento kalendoriaus savaitė. Tai laikas, kurį visi europarlamentarai leidžia savo valstybėse. Nežiūrint į tai, kad bendravimui Lietuvoje skiriu kiekvienos savaitės pabaigą – žaliosios EP kalendoriaus dienos suplanuotos bene minučių tikslumu. Be jokios abejonės, ši savaitė namuose – neeilinė, nemaža jos dalis – skirta Valstybės atkūrimo dienai. Džiaugiuosi turėjusi galimybę šią dieną paminėti su daugybe kraštiečių įvairiose Lietuvos vietovėse.

Savaitei įsibėgėjus – jau galėjau tęsti tradicinių kelionių po Lietuvos regionus ciklą. Trečiadienis – skirtas Aukštaitijos sostinei Panevėžiui. Rytą pradėjusi Panevėžio radijo stotyje „Pulsas”, kur rytmetį pradėjome besišnekučiuodami apie darbą Europos Parlamente, darbo prioritetus, aplinkos apsaugos problemas.

Iš karto po laidos – jau laukė Juozo Miltinio vidurinės  mokyklos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai. Kartu sugiedoję Lietuvos Respublikos himną, kalbėjomės apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvos istorijai, šiandienos jaunimui, Lietuvos nepriklausomybę, kaip vertybę, valstybės ir asmens laisvę, kuri turi būti grįsta kiekvieno iš mūsų atsakomybe.

Pasidžiaugusi, kad lankausi garsaus režisieriaus vardo mokykloje, buvau paprašyta papasakoti apie savo kelią į Europos Parlamentą, darbo dieną Europos Parlamente, apžiūrėjau mokyklos patalpas, kuri direktoriaus Vytauto Raišio ir visos bendruomenės džiaugsmui, jau kovą turėtų tapti gimnazija, lankiausi mokyklos muziejuje. Maloniai ir šiltai pabendravę, sutarėme dar būtinai susitikti, jei ne Lietuvoje, tai Briuselyje.

Po susitikimo – užpustytais keliais išskubėjau į Vilnių – Europos klubo Seime organizuotą konferenciją “Lietuvos energetikos perspektyvos, „Nord stream“ projektas ir kiti alternatyvūs sprendimai”.

 

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Su kiekvienais metais laikas bėga vis greičiau ir greičiau. Apmaudu, bet jis ypač greitai prabėga per šventes. Praeinanti savaitė siūlė bent kelias progas nekasdieniškiems, tačiau tradiciniams renginiams.

Jau 20 kartą Vasario 16-osios minėjimas vyko Kruonyje (Kaišiadorių raj.), Gojaus šile. Man, kaip ir daugeliui, tai jau kasmetinis renginys. O istorija tokia: 1946 m. vasario 16 d. trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai – Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Stasys Lekavičius-Gulbinas ir Pranas Žukauskas-Šalmas – buvo nužudyti už tai, kad ketino Kruonio miestelio aikštėje Nepriklausomybės dienos proga iškelti Lietuvos trispalvę. 1990 m. vasarį minėtų laisvės kovotojų užkasimo vietoje mano tėtis Eligijus Morkūnas su šeimos draugu Vytautu Markevičiumi pastatė atminimo koplytstulpį. Dalyvavom visa šeima. Man, tuo metu šešiametei, tai buvo didelis įspūdis, gyva istorijos pamoka. Tai buvo ta nuotaika, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose, Baltijos kelyje. Nuotaika, išreikšta ne žodžiais, o emocija ir veiksmu.

Tuomet mes buvome keliese, šiandien tai yra tapę tradiciniu Vasario 16osios renginiu, spritraukiančiu apie 1000 žmonių. Ir tai, ko gero, yra didžiausia pagarba tiems, kurie žuvo už laisvę, už mūsų teisę būti.

Kitas puikus minėjimas vyko 1949 m. vasario 16 –osios deklaracijos pasirašymo vietoje Minaičiuose ir Balandiškėse (Radviliškio raj.) – gretimuose kaimuose, kuriuose 1949 m. vasarį vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Tai buvo vienas gražiausių Vasario 16-osios minėjimų, kurio pagrindinis variklis – keturi šiauliečiai: Gintautas Lukošaitis, Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai bei Rolandas Dovydaitis. Renginys, skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į griūvančią sodybą Balandišių kaime, kurioje anuomet ir prasidėjo minėtas laisvės kovotojų suvažiavimas. Dabar pastatas  yra apdengtas laikina stogine, apsaugančia nuo tolesnio nykimo – tai, ko per dvidešimt metų nesugebėjo padaryti valstybė, padarė tie patys keturi šiauliečiai.

Vidury apsnigtų laukų minia žmonių iš visos Lietuvos ir grupių „Skylė“, „G&G Sindikatas”, “BIX” koncertas, partizano Viktoro Šniuolio-Vytvyčio prisiminimai, kulkos įmūrijimo ceremonija.

Toks nuoširdus, šiltas ir paprastas bendruomenės susibūrimas, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių bendrystė. Jei kam yra tekę matyti islandų muzikinės grupės Sigur Ros filmą “Heima” (“Namuose”), tas turėtų kuo puikiausiai suprasti Balandiškių nuotaiką.

Gera, kad kiekvienais metais vis daugiau kalbama ir daroma nesenos partizaninės istorijos išsaugojimui. Juk ilgą laiką tai tebuvo gana siauro rato žmonių tema. Prisipažinsiu, kartais pati pagaunu save galvojant, kad pokaris, okupacija, pasipriešinimas – tai buvo taip seniai. Neseniai! dar turime savo tarpe gyvus liudininkus, kurių auksiniai prisiminimai stiprina mūsų sąmoningumą. Naudokimės šia galimybe niekada nepamiršti!

Mano nuomone, tokie suėjimai, tokie neformalūs ir nuoširdūs paminėjimai yra didžiausias paminklas Vasario 16-ajai, tiems žmonėms, kurie į ją atvedė ir tiems, kurie ją gynė.

Ačiū tiems, kurie organizuoja tokius minėjimus!

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Older Posts »