Kiek realiai galime pristabdyti “Nord Stream“ važiuojantį traukinį?

Kiek realiai galime pristabdyti  “Nord Stream“ važiuojantį traukinį?

http://www.balsas.lt/naujiena/377155/europarlamentare-radvile-morkunaite-nord-stream-vengia-kalbeti-apie-zala

Read Full Post »

Radijo laidoje – apie galimybes Lietuvai pasinaudoti ES regioninio bendradarbiavimo programų galimybėmis

“Europos klube“ kalbėjomės apie galimybes Lietuvai pasinaudoti ES regioninio bendradarbiavimo programų galimybėmis:

Read Full Post »

Posėdžių savaitė EP juda į pabaigą. Žmogaus teisės, žuvininkystė, maisto žymėjimas ir miestai dvyniai.

Europos Parlamento posėdžių savaitė Briuselyje jau bėga į pabaigą. Iš karto po jos  ketinu vykti į Kadenabiją, kur dalyvausiu konferencjoje apie ES ir Rusijos santykių patirtis, kaimynystės politikos perspektyvas.  Tad prieš išvykstant  – trumpai apie šią EP sesiją ir savaitę Briuselyje, kurioje – žuvininkystės, žmogaus teisių padėties pasaulyje, geležinkelių saugos tematika.

Išskirtinė ši sesija ir tuo, kad šiandien išklausėme pirmąją Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy kalbą Parlamente, kurios metu pristatyti vasario 11 d. surengto neformalaus EVT (Europos Vadovų Tarybos) susitikimo dėl ekonominės krizės rezultatai.

Europos Parlamente taip pat įsibėgėja klausimas dėl ES maisto kokybės logotipo bei maisto produktų žymėjimo taisyklių. Šių priemonių tikslas – padėti vartotojams geriau atpažinti produktus, suteikti daugiau informacijos apie jų kokybę, specifinius regioninius gamybos būdus bei užtikrintų skaidrumą rinkoje.

Vakarėjančiame, bet šurmuliuojančiame Europos Parlamente teko skubėti į spaudos konferencijų salę, kur kartu su kolega Aldo Patriciello (EPP) bei EP besisvečiuojančiu Scapoli meru Renato Sparacino aptarėme regioninio bendradarbiavimo svarbą, miestų dvynių programos teikiamas galimybes ne tik pažinti vieniems kitus, bet ir keistis gerąja patirtimi įvairiose srityse. Tokį bendradarbiavimą Scapoli (Italija) tikisi pradėti su mūsų kraštiečiais Biržuose.

Read Full Post »

Nekasdienių susitikimų diena Knygų mugėje

Šeštadienį, jau besibaigiant savaitei Lietuvoje, nekasdienių susitikimų rytas prasidėjo Vilniaus vaikų socializacijos centre, kur  jo bendruomenės buvau pakviesta kartu prisiminti Pirmąją lietuvių dailės parodą.

Popietė jau tęsėsi parodų centre vykusioje “Knygų mugėje“, kur Europos Parlamento informacinio centro stende bendravau su žmonėmis, klausiama pasakojau apie darbą Europos Parlamente ir visuomeninę veiklą, domėjausi nuomonėmis ir lūkesčiais pavasarėjančioje Lietuvoje.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

Susitikimai ir pašnekesiai apie kasdienybę Jurbarke ir Girdžiuose

“Žaliosios” savaitės penktadienį praleidau Jurbarko rajone. Dalyvavau susitikimuose su rajono vadovais, Girdžių seniūnu Dariumi Juodaičiu, Girdžių seniūnijos bendruomene, moksleiviais. Kaip ir visų, šio vizito tikslas – bendrauti su gyventojais, žinoti, kuo gyvena Lietuvos miesteliai, papasakoti apie darbą ir aktualijas Europos Parlamente.

Dieną pradėjau susitikimu su rajono meru Ričardu Juška, mero pavaduotoju Egidijumi Giedraičiu bei administracijos direktoriumi Jonu Bučinsku. Su rajono vadovais kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas, atliekų rūšavimą ir jų perdirbimą, jaunimo reikalus.

Netrukus po apsilankymo rajono savivaldybėje jau laukė už 9 km nuo Jurbarko esantys Girdžiai. Ši seniūnija, vadovaujama aktyviojo seniūno Dariaus, apima bene 1300 gyventojų, 29 kaimus, iš kurių 110 – vienkiemiai. Tai seniūnijos darbuotojų kasdienybė ir rūpestis, kad visi būtų aplankyti, visų rūpesčiai išgirsti. Netrukus po pokalbio seniūnijoje jau skubėjom į Girdžių pagrindinę mokyklą, kurioje vaikai ne tik domėjosi darbu EP, bet ir buvo paruošę nemažai klausimų. Išradingieji moksleiviai nepaleido tol, kol nepagrojau M.K.Čiurlionio kūrinio.

Maloniai nuteikė ir įkvėpė susitikimas su Girdžių bendruomene, gyventojais,  kurie ne tik seka politinius įvykius, bet ir rūpinasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, Ignalinos atominės elektrinės ateitimi.

Vienabokštėje Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje  mus pasitiko jos šeimininkas – parapijos klebonas Saulius Pavalkis,  besirūpinantis ne tik dvasiniu parapijos gyventojų ugdymu, bet ir rengiantis užsiėmimus jaunimui, rizikos šeimų vaikams.

Visai vakarėjant grįžome į Jurbarką, kur laukė partijos bendražygiai – TS-LKD Jurbarko rajono skyriaus aktyviausieji. Smagu būti bendraminčių būryje, todėl diskusijos įvairiais klausimais virte virė iki vėlumos.

Diena prabėgo nejučia, o kelias į Vilnių laukė netrumpas, tad teko pasižadėti visiems: vaišingajam Girdžių verslininkui Kęstui, kunigui Sauliui, rajono merui, seniūnui Dariui, bendrapartiečiams, kad pas juos dar būtinai grįšim vasarą.

Read Full Post »

Įpusėjus “žaliajai“ savaitei – viešnagė Panevėžyje

“Žalioji” Europos Parlamento kalendoriaus savaitė. Tai laikas, kurį visi europarlamentarai leidžia savo valstybėse. Nežiūrint į tai, kad bendravimui Lietuvoje skiriu kiekvienos savaitės pabaigą – žaliosios EP kalendoriaus dienos suplanuotos bene minučių tikslumu. Be jokios abejonės, ši savaitė namuose – neeilinė, nemaža jos dalis – skirta Valstybės atkūrimo dienai. Džiaugiuosi turėjusi galimybę šią dieną paminėti su daugybe kraštiečių įvairiose Lietuvos vietovėse.

Savaitei įsibėgėjus – jau galėjau tęsti tradicinių kelionių po Lietuvos regionus ciklą. Trečiadienis – skirtas Aukštaitijos sostinei Panevėžiui. Rytą pradėjusi Panevėžio radijo stotyje „Pulsas”, kur rytmetį pradėjome besišnekučiuodami apie darbą Europos Parlamente, darbo prioritetus, aplinkos apsaugos problemas.

Iš karto po laidos – jau laukė Juozo Miltinio vidurinės  mokyklos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai. Kartu sugiedoję Lietuvos Respublikos himną, kalbėjomės apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvos istorijai, šiandienos jaunimui, Lietuvos nepriklausomybę, kaip vertybę, valstybės ir asmens laisvę, kuri turi būti grįsta kiekvieno iš mūsų atsakomybe.

Pasidžiaugusi, kad lankausi garsaus režisieriaus vardo mokykloje, buvau paprašyta papasakoti apie savo kelią į Europos Parlamentą, darbo dieną Europos Parlamente, apžiūrėjau mokyklos patalpas, kuri direktoriaus Vytauto Raišio ir visos bendruomenės džiaugsmui, jau kovą turėtų tapti gimnazija, lankiausi mokyklos muziejuje. Maloniai ir šiltai pabendravę, sutarėme dar būtinai susitikti, jei ne Lietuvoje, tai Briuselyje.

Po susitikimo – užpustytais keliais išskubėjau į Vilnių – Europos klubo Seime organizuotą konferenciją “Lietuvos energetikos perspektyvos, „Nord stream“ projektas ir kiti alternatyvūs sprendimai”.

 

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Vasario 16-tosios nuotaikos

Su kiekvienais metais laikas bėga vis greičiau ir greičiau. Apmaudu, bet jis ypač greitai prabėga per šventes. Praeinanti savaitė siūlė bent kelias progas nekasdieniškiems, tačiau tradiciniams renginiams.

Jau 20 kartą Vasario 16-osios minėjimas vyko Kruonyje (Kaišiadorių raj.), Gojaus šile. Man, kaip ir daugeliui, tai jau kasmetinis renginys. O istorija tokia: 1946 m. vasario 16 d. trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai – Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Stasys Lekavičius-Gulbinas ir Pranas Žukauskas-Šalmas – buvo nužudyti už tai, kad ketino Kruonio miestelio aikštėje Nepriklausomybės dienos proga iškelti Lietuvos trispalvę. 1990 m. vasarį minėtų laisvės kovotojų užkasimo vietoje mano tėtis Eligijus Morkūnas su šeimos draugu Vytautu Markevičiumi pastatė atminimo koplytstulpį. Dalyvavom visa šeima. Man, tuo metu šešiametei, tai buvo didelis įspūdis, gyva istorijos pamoka. Tai buvo ta nuotaika, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose, Baltijos kelyje. Nuotaika, išreikšta ne žodžiais, o emocija ir veiksmu.

Tuomet mes buvome keliese, šiandien tai yra tapę tradiciniu Vasario 16osios renginiu, spritraukiančiu apie 1000 žmonių. Ir tai, ko gero, yra didžiausia pagarba tiems, kurie žuvo už laisvę, už mūsų teisę būti.

Kitas puikus minėjimas vyko 1949 m. vasario 16 –osios deklaracijos pasirašymo vietoje Minaičiuose ir Balandiškėse (Radviliškio raj.) – gretimuose kaimuose, kuriuose 1949 m. vasarį vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Tai buvo vienas gražiausių Vasario 16-osios minėjimų, kurio pagrindinis variklis – keturi šiauliečiai: Gintautas Lukošaitis, Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai bei Rolandas Dovydaitis. Renginys, skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į griūvančią sodybą Balandišių kaime, kurioje anuomet ir prasidėjo minėtas laisvės kovotojų suvažiavimas. Dabar pastatas  yra apdengtas laikina stogine, apsaugančia nuo tolesnio nykimo – tai, ko per dvidešimt metų nesugebėjo padaryti valstybė, padarė tie patys keturi šiauliečiai.

Vidury apsnigtų laukų minia žmonių iš visos Lietuvos ir grupių „Skylė“, „G&G Sindikatas”, “BIX” koncertas, partizano Viktoro Šniuolio-Vytvyčio prisiminimai, kulkos įmūrijimo ceremonija.

Toks nuoširdus, šiltas ir paprastas bendruomenės susibūrimas, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių bendrystė. Jei kam yra tekę matyti islandų muzikinės grupės Sigur Ros filmą “Heima” (“Namuose”), tas turėtų kuo puikiausiai suprasti Balandiškių nuotaiką.

Gera, kad kiekvienais metais vis daugiau kalbama ir daroma nesenos partizaninės istorijos išsaugojimui. Juk ilgą laiką tai tebuvo gana siauro rato žmonių tema. Prisipažinsiu, kartais pati pagaunu save galvojant, kad pokaris, okupacija, pasipriešinimas – tai buvo taip seniai. Neseniai! dar turime savo tarpe gyvus liudininkus, kurių auksiniai prisiminimai stiprina mūsų sąmoningumą. Naudokimės šia galimybe niekada nepamiršti!

Mano nuomone, tokie suėjimai, tokie neformalūs ir nuoširdūs paminėjimai yra didžiausias paminklas Vasario 16-ajai, tiems žmonėms, kurie į ją atvedė ir tiems, kurie ją gynė.

Ačiū tiems, kurie organizuoja tokius minėjimus!

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena!

Read Full Post »

EP plenarinei sesijai pasibaigus. Apie Nord Stream, azartinius lošimus internete ir būtinas pastangas

Besibaigiant EP sesijai Strasbūre vieni aktualiausių klausimų – dujotiekis Nord Stream, azartiniai lošimai internete, pastangos sumažinti užkrėtimų adatos dūriais medicinos įstaigose skaičių.

Apie Nord Stream dujotiekį ir konkrečius veiksmus

Europos Baltijos intergrupės posėdžio metu kėliau problemas, susijusias su Šiaurės dujotiekio tiesimu Baltijos jūroje, nes turime nenuleisti rankų ir ieškoti būdų, ką dar galime konkrečiai nuveikti, siekdami apsaugoti Baltijos jūrą.

Pasisakydama apie šį vieną iš kontravesiškiausių energetikos projektų,  kuris kelia daugybę diskusijų nuo pat jo įgyvendinimo pradžios, išsakiau nuomonę, kad pirmiausia, svarbu nuolat priminti ES institucijoms apie nevykdomus įsipareigojimus, kylančius iš EP rezoliucijos dėl Nord Stream, ir skleidžiant atitinkamą aplinkosaugos informaciją apie situaciją Baltijos jūroje. Antra, reikalingi tam tikri veiksmai ir garantijos iš Europos Komisijos arba Nord Stream dėl įsipareigojimų kompensuoti galimą žalą aplinkai.

Europos Sąjunga turi spartinti tokių projektų, kaip Nabucco, įgyvendinimą kaip alternatyvą Šiaurės ir Pietų dujotiekiams, kad būtų mažinama priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

Be to, turime užtikrinti, kad Europos Komisija monopoloninkei Gazpromui nedelsdama pradėtų taikyti ES konkurencijos taisykles. Galiausiai – reikalavimų poveikio aplinkai vertinimams problema ir Europos Komisijos dalyvavimas šio klausimo sprendime galėtų padėti išspręsti daugelį problemų ateityje.

Derėtų platesnėje diskusijoje kartu su Europos Komisijos atstovais aptarti griežtesnių reikalavimų taikymo didesnių infrastruktūros projektų  aplinkos poveikio analizei.

Vieninga ES azartinių lošimų internete reguliavimo sistema – būtina

Plenarinio posėdžio metu vykusiuose debatuose su Europos Komisija svarstytas azartinių lošimų internete klausimas, sulaukęs nemažai pasisakymų ir diskusijų. Mano nuomone, būtina nedelsiant imtis kurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą.

Juk azartiniai lošimai – kompleksinė problema, kuri, kaip ir kitos priklausomybės formos, sukelia rimtų socialinių pasekmių, dėl kurių kenčia ne tik pats lošėjas, bet ir visa visuomenė. O globaliam pasaulyje sparčiai plintant interneto prieigai, stipriai didėja nauja priklausomybės forma – priklausomybė nuo azartinių lošimų internete.

Juolab, kad per pastaruosius 14 m. azartinių lošimų rinka smarkiai išaugo. Kaip ir pati rinka, taip ir bendrosios įplaukos iš lošimų pasaulyje augs ir šiais metais turėtų sudaryti apie 18 mlrd. eurų, o kol nėra sukurta bendra ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistema, šie skaičiai gali džiuginti tik internetinių azartinių lošimų verslo atstovus.

Ir nors Europos Teisingumo teismas yra pareiškęs, kad ir azartinių lošimų paslaugos turi naudotis judėjimo laisve ir kad valstybės narės turėtų šiuos klausimus reguliuoti pačios, atsižvelgdamos į savo vertybes bei tradicijas.  Pavyzdžiui, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose internetiniai lošimai yra uždrausti. Tačiau net ir tokiu atveju, laisvas paslaugų judėjimas užtikrina galimybę lošti, turėti laisvą priėjimą prie internetinių lošimų kitoje šalyje ir, uždraudus lošimus visoje ES, vis tiek nebūsime apsaugoti nuo lošimų, vykdomų kitose pasaulio valstybėse.

Todėl turime siekti sukurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į rizikos grupių apsaugą, ypatingai atkreipiant dėmesį į nepilnamečių apsaugą, bei piniginių atsiskaitymų kontrolę.

Kalbant apie nepilnamečių priklausomybę, mano įsitikinimu, reikėtų kalbėti ne vien apie azartinius lošimus ar žaidimus, turinčius piniginę išraišką, bet ir apie internetinius žaidimus, dažnai esančius agresyvaus turinio ir turinčio neigiamos įtakos.

Situacija dėl ES internetinių azartinių labai panaši į neretai aptariamą CO2 emisijų problemą, juk internetas irgi neturi sienų, todėl turėdami skirtingas internetinių lošimų taisykles ir nuostatas – galime tikėtis panašaus rezultato kaip ir su klimato kaitos problema – daug kalbų ir, deja,  mažai rezultatų.

Read Full Post »

Emocijos ir karšti pasisakymai. Tvirtiname Europos Komisiją. Balsavimas baigtas.

Balsavimu Strasbūre šiandienos popietę patvirtinta naujoji Europos Komisija, dirbsianti iki 2014 m. spalio 31 d: už balsavo 488, prieš – 137, susilaikė 72 EP nariai. Prieš balsavimą, kaip neretai įprasta, o ypač – priimant neeilinius sprendimus, karšti ir emocingi pasisakymai.

Prieš pradedant eiti pareigas naujiesiems komisarams, Europos Parlamentas ir Komisija persvarsto ir pamatinį susitarimą, kuris numato abiejų institucijų tarpusavio politinę atsakomybę, dalijimąsi informacija bei teisėkūros koordinavimo principus. Numatoma, jog bus įtvirtintos nuostatos, kurios EP ir Komisijos partnerystę, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, perkels į “naują“ lygmenį, užtikrindamos ir didesnę EK atsakomybę Europos Parlamentui. Šiemet (tikėtina – birželį) patvirtintas susitarimas galios penkerius metus. Tikėkimės, kad susitarimas išties “įžiebs“ ne tik naujų politinių įpročių ir tradicijų, bet ir  aiškumo bendraujant ES institucijoms.

Read Full Post »