Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Žaliasis kodas’

Europos Sąjunga pradėjo savo veiklą visų pirma kaip ekonominė sąjunga. Tačiau bėgant metams, europiečiai suprato, jog bendri – ne tik ekonominiai interesai, tačiau ir tarša. Juk teršalai, išleisti į orą ar upę vienoje valstybėje, nepaiso sienų, gali nukeliauti šimtus ar tūkstančius kilometrų, prieš nusėsdami mūsų daržuose ar įsiskverbdami į plaučius. Tokiu būdu rūpestis dėl bendrų aplinkos apsaugos standartų virto ES aplinkos politika. Iki 2004 metų, kuomet Lietuva tapo ES nare, Europos Sąjungos institucijose priimta virš 600 ES teisės aktų, kurių tikslas – užtikrinti aukštus aplinkos apsaugos standartus.

Ruošiantis narystei ES ir per narystės dešimtmetį Lietuvai aplinkos srityje reikėjo nuveikti išties daug – juk okupacijos metais aplinkai dėmesio praktiškai nebuvo skiriama. Vienas aplinkos apsaugos principų yra ir visuomenės teisė susipažinti su informacija apie juos supančią aplinką bei dalyvauti su tuo susijusių klausimų priėmime. Tuo tarpu bet kokios su žmogaus teisėmis susijusios problemos kėlimas sovietinės okupacijos metu buvo laikomas prieštaravimu valdžiai (deja, Putino Rusija, atrodo, grįžta į tas pačias vėžes). Taigi apie ekologines katastrofas ar jų mastą arba nesužinodavome (avarijos slaptose chemijos pramonės įmonėse, grunto tarša chemikalais ir naftos produktais, tikroji oro, vandens telkinių būklė) arba sužinodavome tik jei to nebebūdavo galima nuslėpti (kaip nutiko Černobylio katastrofos atveju).

Narystė ES suteikė daug galimybių ištaisyti ir pagerinti aplinkos būklę: nustatyti taršos šaltinius, išvalyti labiausiai užterštas vietas ir nelegalius sąvartynus, prijungti didžiąją dalį kaimo vietovių prie nuotekų tinklų, keisti asbestines stogų dangas nekenksmingomis žmogui. Kita vertus, prisiėmėme ir įsipareigojimą su ES derinti ir bendradarbiauti formuojant bei įgyvendinant savo aplinkos apsaugos politiką: stebint aplinkos būklę, kovojant su tarša, ženklinant bei naudojant pavojingas ir kenksmingas medžiagas, saugant gyvąją gamtą, keliant aplinkos apsaugos specialistų kompetenciją, didinant visuomenės sąmoningumą.

Kad mūsų aplinkosauginė sąmonė po truputį keičiasi, rodo ir didelio gyventojų dėmesio sulaukianti švarinimosi akcija „Darom“. Prieš kelerius metus gimusi kaip Estijos ir Lietuvos savanorių iniciatyva, ši akcija jau išplito po visą pasaulį. 2011 metais Europos Parlamentas mano ir kolegų iniciatyva paragino ją vykdyti visose ES valstybėse. Džiaugiuosi, kad ši bendra iniciatyva pasiekė tikslą – šiemet švarinimosi akcija “Darom” (Let’s do it!) oficialiai paskelbta visos ES renginiu, pavasariniam aplinkos tvarkymui suburianti 28 šalių europiečius. Rezoliucija, raginanti šią akciją padaryti pasauline priimta ir Jungtinėse Tautose.

Švarinimosi akcijos Lietuvoje svarbios ne tik dėl to, kad po jų mūsų aplinka tampa gražesnė, kad iš jos pašalinamos ne tik gamtai, bet ir žmonėms kenksmingos atliekos. Šių akcijų metu surenkamų atliekų kiekis kaskart parodo, kiek kurdami atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje pasistūmėjome pirmyn. Kol kas žinios, deja, nedžiugina: Europos Sąjungoje esame tarp valstybių, kurios vis dar labai daug atliekų šalina į sąvartynus, o taip pat – vis dar nevengiame atsikratyti atliekų palikdami jas gamtoje, kur pakliūva. Tai aiškiai rodo, kad supratimo, kaip elgtis su atliekomis tiek buityje, tiek valstybėje – stinga. Tokia elgsena iliustruoja bendras nuotaikas ir požiūrį į aplinkosaugos dalykus, nes nežiūrint į tai, kad šioje srityje atsiranda vis daugiau atsakingai besielgiančių žmonių ir organizacijų, vis dar dažnai pasigirsta svarstymų, jog aplinkos klausimai – pernelyg didelis išlaidavimas ir ekonomikos augimo stabdis, todėl esą aplinkos apsaugos standartų laikymąsi galima atidėti „geresniems laikams“. Toks požiūris atkeliavo dar iš praėjusio tūkstantmečio, kuomet įvairios taisyklės, skirtos apsaugoti aplinką, būdavo kuriamos nesigilinant į tai, kokį poveikį jos gali turėti ekonomikai ar kitoms mūsų gyvenimo sritims.

ES institucijose ir kitose ES valstybėse šitokio siauro požiūrio jau atsisakoma, ir į aplinkos klausimus žiūrima integruotai – kaip į būtiną bet kurios kitos politikos srities elementą. Būtent dėl šios priežasties, priimant bet kurios srities teisės aktus, privaloma atsižvelgti ir į tai, kokį poveikį jie gali padaryti aplinkai. Naujausi tokių teisės aktų pavyzdžiai – naujoji ES žemės ūkio politika, kaip būtiną ES paramos sąlygą numatanti ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Antra vertus, Europoje vis didesnį pagreitį įgauna ir aplinkos įtraukimas į ekonomiką. Tai – ne tik „žaliosios“ darbo vietos ar viešieji pirkimai, tačiau ir, pavyzdžiui, požiūris į atliekas ne kaip į problemą, kuria reikia atsikratyti, o kaip į galimybę gauti pigesnių žaliavų gamybai.

Ką daryti, kad europiečiais taptume ne tik perkeldami ES reikalavimus į savo teisę, bet ir savo požiūriu į aplinką? Viena vertus, reikia daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui bei informavimui, ypač – mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. O tai, jog jaunoji karta, ugdymo įstaigos, šeimos ir visuomeninės organizacijos yra atviros ir nuoširdžiai jungiasi prie aplinkosauginių ir šviečiamųjų projektų, kad turi daug idėjų, kaip būti draugiškesniais gamtai ir nori jomis dalintis – per pastaruosius penkerius metus patyriau pati, prieš ketverius metus pradėjusi „Žaliojo kodo“ iniciatyvą. Tai projektas, kurio metu visi buvo kviečiami imtis iniciatyvos ir mokytis atsakingiau žvelgti į savo aplinką ir “žaliosiomis” idėjomis dalintis su savo draugais, artimaisiais ir kolegomis. Tokiu būdu “Žaliasis kodas” subūrė nemažą bendruomenę. Taigi, žmonės yra labai geranoriški ir atviri, kai supranta savo veikimo svarbą ir rezultatus. Tad pagrindinė valstybės institucijų, atsakingų už aplinkosaugos politikos formavimą, užduotis šiuo metu yra suteikti žmonėms reikiamos informacijos ir padaryti viską, kad į aplinkos apsaugą visi (gyventojai, verslininkai, valdininkai) pradėtų žiūrėti ne kaip į biurokratinį reikalavimą, o kaip į žingsnį link gražesnio ir geresnio gyvenimo.

Read Full Post »

Nors pastaruoju metu vis dažniau mamos ir tėčiai skundžiasi, kad mažieji ne taip noriai draugauja su knyga, aš visgi tikiu, kad visiems ateina laikas, kada norisi atversti seniai skaitytą ar naują knygą.

Tačiau šiandien noriu pasveikinti ir paskatinti knygas mylėti būtent mažuosius – juk šiandien visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė vaikiškos knygos diena (sutampanti ir su visiems žinomo pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno gimtadieniu).

Šia proga noriu dar kartą pasidžiaugti vos prieš metus išleista ekologinių kūrybinių konkursų projekto „Žaliasis kodas“ knygele “Kai Didysis Žmogus sėdėjo ant stogo”, kurią nemažai vaikų jau spėjo pamėgti. Idėja išleisti tokią knygelę kilo iš noro žaliosiomis idėjomis, kurių netrūko mano inicijuoto konkurso dalyviams, pasidalyti ir su vaikais. Juk meilė gamtai, rūpestis ir atidumas yra ne vien „suaugusiųjų reikalas“. O kas gi įtaigiau mažiesiems apie šiuos „reikalus“ paaiškins, jeigu ne pasaka, šmaikštus eilėraštis ar iliustracija?

2011 metais paskelbėme „Žaliųjų pasakojimų“ konkursą, kuriame dalyvavo ir jauni, ir vyresni, ir rašantys, ir piešiantys, ir žemės ateitimi susirūpinę, ir pašėlusiai linksmi bei optimistiškai nusiteikę kūrybingi žmonės iš visos Lietuvos.

Su gamtininko rašytojo Selemono Paltanavičiaus pagalba buvo kruopščiai atrinkti geriausi konkursui pateikti pasakojimai, skirti mažųjų ekologiniam ugdymui. Štai taip susidėjo nepaprastų žaliųjų istorijų knyga „Kai Didysis Žmogus sėdėjo ant stogo“ – ji pavadinta pagal vieną iš knygelėje apsigyvenusių kūrinių. Gausybės šaunių autorių knygelėje linksmai ir šmaikščiai, o kartais liūdnai ir pagrūmojant, vaikams suprantama kalba liejasi pasakojimai apie mums ir visai Žemei svarbius dalykus – meilę pasauliui, aplinkos puoselėjimą bei didžiojo ir mažojo žmogaus ryšį su gamta.

Pasakojimų knyga išleista ant ekologiško – iš antrinių žaliavų pagaminto – popieriaus. Knygelę iliustravo dailininkas Jonas Liugaila, apipavidalino – dizainerė Rūta Ivaškevičiūtė. Leidinys yra platinamas visiems norintiems, o taip pat – Lietuvos bibliotekų vaikų skyriams, Lietuvos darželiams ir mokyklų bibliotekoms, dovanojamas vaikų namams.

Šiemet knygelė turėjo progos prisistatyti ir Respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ekologinis ugdymas darželyje: galimybės ir problemos“, dalyvavo Lietuvos Kultūros ministerijos rengiamame 2012 metų Knygos meno konkurse „Vilnius 2011“. Ją taip pat buvo galima išvysti ir pačiupinėti šių metų Knygų mugėje, kabančių knygų ekspozicijoje.

Nors šios knygelės jūs nerasite knygynuose, nes ji nėra skirta pardavimui, jai labai patinka keliauti į namus pas visus, kurie mėgsta skaityti, o Lietuvos vaikų darželiams, mokykloms bei bibliotekoms – platinama nemokamai.

Tad gražios šventės proga – kviečiu visus pasklaidyti knygelę internete (o tėvelius – paskaityti bent vieną pasakojimą savo mažiesiems:)

Visus, norinčius užsisakyti knygelę savo ugdymo įstaigai – kviečiu užpildyti anketą.

Read Full Post »

Prabėgusios savaitės darbus ir įspūdžius galėčiau suskirstyti į tris blokus: ES finansinė perspektyva, situacija ES kaimynystėje bei ekologija.

Artėjanti finansinė perspektyva ir ūkininkų rūpesčiai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente pristatytas dar vienas dokumentų paketas, kuris bus viena iš sudedamųjų dalių ES finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metams. Šįsyk – žemės ūkis. Deja, Lietuvos perspektyvos nekokios, jau ne vien dėl planuojamų mažinti lėšų Sanglaudos politikos įgyvendinimui (apie kurias kalbėjome jau anksčiau), bet ir dėl diskriminacinės padėties žemės ūkyje. Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkai gauna 3 kartus mažesnes išmokas nei ES vidurkis, o jei remtumės šiuo metu Europos Komisijos pateiktu siūlymu, matyti, kad ir ateinančiais metais situacija nesikeis.

Dėl tokios situacijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai jau kreipėsi bendru laišku į Europos Komisiją, tačiau čia svarbus ir europarlamentarų vaidmuo.

Kaip tik spalio 12 d. EP į pasitarimą susirinko Baltijos valstybių parlamentarai (nežiūrint į tai, kokiai politinei grupei jie priklauso). Sutarėme veikti sutelktai ir kryptingai, pirmas žingsnis – visų pasirašyta deklaracija bei kreipimasis Europos Komisijai. Na, o kai šis klausimas jau bus pradėtas svarstyti konkrečiuose Europos Parlamento komitetuose – darysime viską, kad gintume Lietuvos pozicijas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketas dėl Europos Komisijos siūlomo reglamento prie EP

Užsienio politika ir ES kaimynystė (Ukraina ir Artimieji Rytai)

Plenarinės sesijos metu EP visuomet aptariami ir užsienio politikos klausimai. Šįkart daug dėmesio Ukrainai. Europos Parlamentą išties nuvylė susiklosčiusi situacija dėl nuosprendžio Julijai Tymošenko. Esant informacijai, kad byla prieš buvusią Ukrainos premjerę yra politizuota, pasipylė kritikos lavina šios valstybės atžvilgiu. Tikėtina, kad dėl to apsunks derybos dėl Asociacijos sutarties ir laisvos prekybos susitarimo. Pastaruoju metu buvo matomi teigiami Ukrainos žingsniai, siekiant derybų su ES dėl narystės, tačiau visgi ši situacija kelia daug nerimo. Kadangi minėta sutartis turės būti patvirtinta ir Europos Parlamente, labai svarbus europarlamentarų nusiteikimas, o jų reakcija šiuo klausimu itin griežta.

Taip pat aptarta ir situacija Artimuosiuose Rytuose – neramumai Jemene, Bahreine, bet šičia norėčiau plačiau paminėti Egiptą. Pastarųjų mėnesių tendencijos – civilių žmonių areštai (karo teismai prieš juos), išpuoliai prieš krikščionis, Izraelio ambasadą ir pan., rodo, kad įtampa šioje valstybėje auga. Akivaizdu, kad iškilo grėsmė Egipto vienybei ir stabilumui. Už tokią padėtį atsakinga laikinoji karinė Taryba, kuri iš tarptautinės bendruomenės revoliucijos metu gavo pasitikėjimo kreditą. Nesinorėtų, kad jis būtų iššvaistytas.

Vilniuje – apie ekologiją ir žaliąsias idėjas

Pasibaigus plenarinei sesijai, jau penktadienį laukė Vilniuje vykusi 51-oji ES sostinių sąjungos Generalinė Asamblėja, kurios konferencijoje nagrinėta, kaip šiandienos miestai reaguoja ir sprendžia klimato kaitos keliamus iššūkius.

Konferencijoje dalyvavę Europos sostinių atstovai dalinosi patirtimi, kaip kovoti su klimato kaita, vystyti žalių miestų koncepcijas. Kalbėta ir apie tai, kad itin svarbus verslo ir miesto valdžios bendradarbiavimas, žinoma, aptartos galimybės, kaip pritraukti lėšų tvariam vystymui, kaip pasiekti, kad “žalioji ekonomika” būtų suvokiama kaip galimybė, o ne kaip dalykas, reikalaujantis itin didelių kaštų. Savo pranešime kalbėjau apie nusiteikimą šiuo klausimu Europos Parlamente ir pakviečiau aktyviai bendradarbiauti svarstant Energijos efektyvumo direktyvą, kuria tikimasi sutelkti pastangas siekiant įgyvendinti ES lygiu išsikeltus energijos taupymo tikslus iki 2020 metų.

Na o šeštadienį finišavo antrieji konkurso “Žaliasis kodas” metai. Šįsyk derlius nemenkas – žaliųjų žinučių atvirlaiškiai bei pasakų ir žalių pasakojimų knygelė dideliems ir mažiems “Kai Didysis Žmogus sėdėjo ant stogo”. Džiaugiuosi, kad į šią mano iniciatyvą atsiliepė nemažas vaikų ir suaugusių būrys, kuriuos buvo smagu išvysti Vilniuje, kino teatre “Pasaka” vykusiuose Žaliojo kodo apdovanojimuose bei knygelės pristatyme. Esu dėkinga moksleivių mokytojams ir šeimoms, kurie augina gražius ir kūrybingus žmonės. Jie ne tik patys turi gražų ryšį su gamta, aplinka, bet, tikiu, kad savo kūrybiškumu patrauks ir kitus.

Read Full Post »

Šiandien “Pasakos” kino teatre paskelbėme ir apdovanojome vizualinių menų konkurso “Žaliasis kodas” nugalėtojus. Smagu, kad daugelis konkurso dalyvių į „Žaliąjį kodą“ pažiūrėjo kūrybiškai ir savo idėjas paskyrė ekologiškos gyvensenos ir aplinkosaugos paskatoms.

Šiame konkurso etape sulaukėme 20 trumpametražių ekologiškų filmukų bei daugiau nei 70 nuotraukų, plakatų ir piešinių – visus juos galima pamatyti   “Žaliojo kodo” interneto svetainėje.

Na o trys geriausieji darbai taps socialinėmis reklamomis miestų gatvėse ir kino teatre ir šitaip visą vasarą skatins visuomenę tausoti gamtą ir puoselėti aplinką.

Geriausiu grafinio dizaino kategorijoje  vertinimo komisija pripažino Liutauro Parojaus darbą „Apie natūros paieškas“, kuris  ironiškai parodo, kad nepakeitus visuomenės požiūrio į aplinkosaugos problemas, natūralią gamtą atrasti galima bus tik muziejuje, fotografijos kategorijoje – lyderiu tapo Simono Valatkos fotomontažas  “Pasišiukšlinom brol”, na o video kategorijoje komisija pirmąją vietą skyrė šiauliečiui Viktorui Gundajevui, kuris sukūrė trumpametražį animacinį filmą „Radioactive zone“.

Dvidešimt įdomiausių kūrinių fotografijos ir grafinio dizaino kategorijose šiuo metu eksponuojami „Ekobangos“ erdvėje prekybos centre „Gedimino 9“, o šmaikščią lietuvių liaudies pasakos adaptaciją pamatyti galės visi kino teatre „Pasaka“ apsilankę filmų gerbėjai.

Už gražų bendradarbiavimą šį pavasarį noriu padėkoti partneriams  – LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, kino teatrui „Pasaka“, ekologiškos kultūros gidui „Ozonas“, naujienų portalui „Bernardinai.lt“ ir vertinimo komisijai – kino režisieriui Kiril Glušajev, fotografei Indrei Šerpytytei, naujienų portalo „Bernardinai.lt“ redaktoriui Andriui Navickui, vyriausiajam reklamos agentūros „Love“ dizaineriui Gediminui Sauliui, ekologiško gyvenimo būdo gido „Ozonas“ redaktorei Kristinai Kučinskaitei  bei Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėjui Gintautui Gruodžiui.

Na, o visus maloniai kviečiu susipažinti su konkurso darbais ir tikiuosi, kad “Žaliojo kodo” iniciatyva tęsis įkvėpdama naujų idėjų ir paskatų gyventi tausojant aplinką.

M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Vakar mano nedidelis biuras Vilniuje buvo nepaprastai pagyvėjęs. Priežastis paprasta – į jį sugužėjo geriausių „Žaliojo kodo“ rašinių konkurso darbų autoriai, o taip pat šio konkurso partneriai bei draugai. Iš viso susirinko per 20 žmonių, tarp jų – 9 iš 10-ies originaliausių, įdomiausių, geriausių rašinių autoriai.


Priminsiu, kad konkurse „Žaliasis kodas“ skatinome moksleivius ir studentus iš visos Lietuvos pateikti savo argumentus už ekologiją ir aplinkosaugą, o padaryti tą – laisvos formos rašinių pavidalu. Per kiek daugiau nei mėnesį sulaukėme įspūdingo skaičiaus – daugiau nei 230-ies darbų – kurie žavėjo ne tik įdomiomis mintimis, bet ir jų pateikimo forma. Vieni dalyviai rinkosi publicistinį žanrą, kiti rašė pasakas, ėmė interviu, kūrė eiles ar esė. Iš tokios įvairovės buvo labai sunku išrinkti pačius geriausius, tačiau visgi po ilgų diskusijų išskyrėme 10, kuriuos pasikvietėme į svečius ir apdovanojome už pastangas.
Štai visas 10-ies geriausiųjų sąrašas (eiliškumas – atsitiktinis):
Solveiga Žibaitė
Linas Jocius
Nerijus Bitinas
Silvija Stankevičiūtė
Vida Petraitytė
Audrius Kuskys
Gabrielė Žemaitytė
Ugnė Milaševičiūtė
Rasa Jankauskaitė
Rokas Liubauskas

Laimėtojus apdovanojome įvairiais prizais, o du geriausieji balandžio pabaigoje vyks aplankyti Europos Parlamento būstinės Briuselyje. Jais buvo pripažinti moksleivė Solveiga Žibaitė, nustebinusi stipriu, literatūrišku darbu, ir studentas Linas Jocius, kuris ekologiško gyvenimo idėjas ir iššūkius perteikė interviu su pažįstama bendraamže mergina.


Pasveikinti „Žaliojo kodo“ „šifruotojų“ atvyko ir konkurso partneriai: LR Aplinkos ministerijos atstovai – ministro patarėjas Andrius Burba bei viešųjų ryšių specialistė Raimonda Karnackaitė, taip pat ekologiškos gyvensenos gido „Ozonas“ redaktorė Kristina Kučinskaitė.


Prie nedidelio, tačiau vien tik ekologiškais produktais padengto vaišių stalo kalbėjomės apie ekologiškos gyvensenos iššūkius.  Savo patirtimi ir žiniomis su susirinkusiais pasidalino ekologiškos mitybos specialistė Vilma Valkūnienė, o „Ozono“ atstovė Kristina papasakojo apie tai, ką Lietuvoje reiškia rašyti apie aplinkosaugą.


Noriu  dar kartą padėkoti visiems atvykusiems už maloniai praleistą ketvirtadienio pavakarę ir visiems „Žaliojo kodo“ dalyviams – už jų rašinius. Jų mintys man parodė, kad auganti karta domisi aplinkosauga ir turi tokių įdomių idėjų, kurios gali sužavėti net patyrusios aplinkosaugos specialistus. Taip pat išduosiu nedidelę paslaptį – tuo „Žaliasis kodas“ dar nesibaigė. Jau kitą savaitę paskelbsime apie naują konkurso etapą, tik šisyk kviesime dalintis ne rašiniais, o vaizdais. Sekite svetainę zaliasiskodas.lt arba konkurso puslapį „Facebook“ socialiniame tinkle.

M.Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

Šiandien  džiaugsmingai laukiame “Žaliojo kodo” rašinių konkurso nugalėtojų atvykstant iš visos Lietuvos.

Paskelbsime dešimtį geriausių darbų autorių,  įteiksime prizus, na,  o vėliau dar turėsime keletą prasmingų  diskusijų, pranešimų bei malonaus bendravimo.

Read Full Post »

Rytoj Strasbūre tęsis eurokomisarų klausymai ir prasidės pirmoji 2010-tųjų plenarinė sesija. Tačiau dar prieš įžengdama į EP koridorius, noriu priminti –  jau prasidėjo nacionalinis rašinių konkursas “Žaliasis kodas”.

Jo metu moksleiviai ir studentai iš visos Lietuvos yra kviečiami pasidalinti mintimis, nuomonėmis ir argumentais apie aplinkosaugą. Kai kurių galvose įvairios “žalios” idėjos –  tiesiog kunkuliuote kunkuliuoja, o kitiems neretai reikia stabtelėti ir trumpam pamąstyti, rasti sau patiems reikšmingų paskatų saugoti save, aplinką, gamtą.

Taigi, iki vasario 15 dienos visus kviečiu pasidalinti “žaliomis” mintimis ir idėjomis, nes nežiūrint į tai, kad apie aplinkosaugą pastaraisiais metais kalbama daug, norisi, kad kiekvienas atrastume mums svarbiausiais atrodančius argumentus, kodėl turėtume rūšiuoti šiukšles, taupyti energiją ar kitais būdais prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Skubu pasidžiaugti, kad “Žaliasis kodas” ne tik sulaukė gerbėjų bei Aplinkos ministro palaikymo, bet iš karto po paskelbimo – sulaukė ir pirmųjų rašinių! Dėkoju pirmiesiems autoriams Adomui ir Simonai bei skatinu visus, turinčius laisvą minutę, pasinerti į “žaliąsias” paieškas.

Beje, rašinių konkursas – tai tik pirmasis “Žaliojo kodo” etapas. Vėliau šiais metais jaunimas bus pakviestas kurti socialines reklamas bei video projektus aplinkos apsaugos tematika. Tad rašykite ir ruoškitės!!!

Read Full Post »