Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 gruodžio

M.Mikulėno piešinys

Read Full Post »

Klaipėda – antrasis miestas, kur Žemynos gimnazijoje vyko neįprasta ir nekasdienė patriotiškumo, pilietiškumo pamoka – gimnazistams pristatytas projektas Misija Sibiras, šįsyk savo patirtimis ir mintimis dalijosi  šią vasarą ekspedicijoje į Sverdlovsko  sritį dalyvavusi Rasa Mikulevičiūtė, taip pat Lietuvos Laisvės kovų dalyvius atminti kvietė grupės „Skylė“ branduolio pasirodymas.

Pastaraisiais metais kalbama apie šiltų jausmų Lietuvai, jos istorijai stoką.  Tačiau visko absoliutinti negalime. Yra žmonių, dirbančių itin svarbų darbą istorinės atminties išsaugojimui, garsiai netrimituodami, nesiskelbdami.

Visgi ryškesnės iniciatyvos – Misija Sibiras bei Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“  naujasis albumas „Broliai“ – sulaukia dėmesio, galbūt vėliau, nei norėtųsi, tačiau svarbiausia – kad abu šie projektai atrakina duris į mūsų istoriją. Pati labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turiu galimybę prisidėti prie abiejų šių sumanymų. Viena iniciatyva kalba apie tuos, kurie buvo atplėšti nuo Lietuvos ir ištremti. Kita – apie tą patį laikotarpį, tik kitus žmones – kuriems likimas lėmė likti čia ir ginti vertybių bei tikėjimo.

Tą patį vakarą (lapkričio 17 d.) Klaipėdos „Baltų lankų“ knygyne albumas „Broliai“ jaukiai pristatytas ir visiems klaipėdiečiams. Išsakytos mintys, kodėl kilo mintis kurti albumą tokia tematika, kas sunkiausia kūrėjo kelyje. Pati buvau paklausta, kodėl prisidėjau prie šitos iniciatyvos. Tiesiog tikėjau ir tikiu, kad tokie projektai ir iniciatyvos gali sujaudinti ir paskatinti mylėti savo kraštą, tikėti jo ateitimi. O su kovų už Laisvę tema kiekvienas iš mūsų turime skirtingą santykį. Sužinojome apie tai taip pat iš skirtingų šaltinių – kažkas šeimoje, kažkas mokykloje, kažkas kituose susibūrimuose. Man asmeniškai ši tema artima ir itin svarbi nuo pat vaikystės. Labai aiškiai atsimenu, kaip su tėvais dar vaikystėje važiuodavom lankydami partizanų žūties vietas, uždegdavom ten žvakutes…

2009 m. festivalyje Mėnuo Juodaragis išgirdus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės “Skylė“ programos dalį, skirtą partizaniniam judėjimui – labai nudžiugau ir pagalvojau – kad pagaliau kažkas, iš turinčių balsą, galės atgaivinti šią temą ir perteikti ją visuomenei.

Kai išgirdau, kad CD reikia paramos – nė akimirką neabejojau. Man smagu, kad galiu prisidėti prie tų, kurie nuoširdžiai, sava kalba, ne klišėmis pristato mums visiems svarbius dalykus. Sakome, kad per daug liūdime, kad per daug gręžiojamės atgal. Bet man tas liūdesys šviesus, savas ir gražus.

“Brolių” albumo dainoje „Aštuoni karžygiai“ yra tokie žodžiai – kas lengviau „šimtą metų piliakalnius pilti, ar per vieną naktį pražilt..“. Klausantis šios dainos iškyla prisiminimas iš šeimos istorijos – kai dieduko šeima buvo tremiama,  jo seseriai pavyko iššokti iš vežimo, ji bėgo taip smarkiai, taip greitai, jai pavymui zvimbė kulkos… ir ji, jauna mergina,  pražilo per vieną naktį… Esu tikra, kad  tuo metu panašios patirtys yra palietusios ne vieną šeimą, tik skirtingai…

Mums visiems ir savo šaliai linkiu, kad daugiau niekada netektų pražilti per vieną naktį dėl to, kuo tikėta, kas ginta ir kurta visą gyvenimą.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Paskutinė šių metų Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre – jau įpusėjo. Be gausybės skirtingų klausimų, vakar Europos Parlamento nariai įvertino Kankūne vykusios klimato kaitos konferencijos rezultatus,  o šiandien turės apsispręsti dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros.

Šiems dviems klausimams – tikrai pakeliui, nes nežiūrint į tai, jog Europos Sąjunga Kankūno konferenciją vertina kaip pasisekimą lyginant su Kopenhaga, visgi tampa aišku, kad per artimiausius metus realių sprendimų ir veiksmų, kaip siekti ES deklaruojamų tikslų klimato atšilimo mažinimo srityje, pirmiausia turėsime ieškoti “savo kieme“.

Jei apie Kankūno rezultatus kalbėtume trumpai – net ir suprantant, jog susitarti visoms valstybėms gana nelengvu laikotarpiu išties nėra paprasta, vertinti ją būtų galima ir santūriau, nors nereikšmingais rezultatų – taip pat negalima pavadinti: valstybės įsipareigojo siekti, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių palyginus su ikiindustriniu laikotarpiu, sprendimų pakete vietą rado ir pasiryžimas stabdyti miškų nykimą, susitarimas kurti fondą, finansuosiantį besivystančių valstybių kovą su klimato atšilimo padariniais. Aišku ir tai, kad didžiosios valstybės iki 2012 m. į fondą pasižadėjo pervesti 30 milijardų JAV dolerių. Tačiau subalansuota strategija, dėl kurios susitartų visos šalys, rezultato nepavadinsi. Belieka guostis, kad tam liko “atsarginiai“ metai iki kito JT klimato kaitos susitikimo, kai Kioto susitarimo laikas jau bus bebaigiąs galioti. Tačiau nesinorėtų, kad praslinkus metams, Durbane (Pietų Afrika) bent kokio nors susitarimo (kaip bėdos sprendimo) būtų vėl ieškoma paskutinę naktį.

Visgi, šalia šiokio tokio antrojo nusivylimo, yra kuo ir pasidžiaugti: Europos Sąjunga šįsyk kalbėjo vienu balsu, tad žvelgiant iš ES pozicijų, atrodo, kad nors ir labai braškėdamas, vežimas juda, ir lyderio vaidmens imasi būtent ES.

Tačiau tam, kad išliktume ne tik kalbančiais, bet ir veikiančiais lyderiais, ES turime veikti nedelsdami, kol pavyks susitarti, kaip paspartinti tarptautinius kovos su klimato kaita veiksmus. Beveik neabejoju, kad šiandien Europos Parlamentas pritars rezoliucijai, kuria išsako ambicingą poziciją dėl būtinybės aktyviau veikti efektyvaus energijos vartojimo srityje. Tokių sprendimų naudą turėtų pajusti kiekvienas europietis, nes kalbame apie daugybę savarankiškų sričių – ir transportą, ir naujas technologijas, ir pastatų, gamybos bei perdavimo infrastruktūros efektyvumą. Antra vertus, energijos vartojimo veiksmingumas yra pigiausias būdas sumažinti anglies dvideginio ir kitų dujų emisijas.

Tai, jog pagaliau kalbame apie energijos efektyvumą ne tik kaip apie atskirą veiklą, bet ir kaip apie principą, į kurį ES institucijos ir valstybės narės raginamos atsižvelgti visose politikos ir teisėkūros srityse – rimtas proveržis, bet kartu ir iššūkis.

Toks požiūris leidžia tikėtis realių rezultatų, nes tik patys įsisąmoninę efektyvaus energijos naudojimo svarbą ir tik šitaip veikdami tiek kasdienėje veikloje, tiek vietos, nacionalinės ir ES politikos formavimo srityse, galėsime tapti geru pavyzdžiu visai pasaulio bendruomenei.

Read Full Post »

Jau prasidėjus plenarinei sesijai Strasbūre, keletas žadėtų įspūdžių iš Europos Parlamento ir JAV kongresmenų delegacijos susitikimo San Franciske.

Europos Parlamento delegacija bendradarbiavimui su JAV, kuriai priklausau, ir JAV Kongreso nariai du kartus per metus susitinka aptarti dvišalių santykių, aktualių problemų, JAV ir ES skirtingų ar panašių požiūrių į užsienio, aplinkos, energetikos, finansų politikos klausimus.

Šįsyk susitikimui pasirinktas Kalifornijos valstijos San Francisko miestas ir Silicio slėnis (Silicon Walley) Palo Alto miesto pašonėje.

Susitikime aktualiausiomis temomis buvo finansinė krizė, energetinis ir duomenų saugumas.  Kalbant apie krizę, nuomonės ir nuotaikos pakankamai skirtingos: jei ES stebime atsigavimo ženklus, tai JAV atstovai išsakė nuomonę, kad artimiausiu metu pagerėjimo nesitikintys, o pastangos suvaldyti recesiją – didžiulis iššūkis. Nuolatinės diskusijos ir politinės kovos vyksta tarp dviejų stovyklų: nuolat ieškoma apsisprendimo, ar investuoti (į švietimą, aplinkosaugą ir pan.), ar mažinti mokesčius.

Kaip ir buvo galima tikėtis, neliko neaptarta WikiLeaks ir duomenų apsaugos, asmenų privatumo problematika. Diskusijose apie tai, kad būtina užtikrinti saugumą, o ypatingai technologijų ir informacijos amžiuje, kai ginklus keičia interaktyvūs išpuoliai ir kibernetiniai karai, svarstyta, jog neišvengiamai teks susimąstyti apie konkrečią struktūrą, kuri rūpintųsi šios srities saugumu.

Asmenų privatumo klausimas neretai siejamas su taip vadinamu PNR (Passengers name register) – keleivių vardų registru. Tai sistema, kurią, kaip kovą su teroristiniais išpuoliais taiko JAV. Tačiau kyla karštų diskusijų, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės. Viena vertus ši sistema jau leido pajusti efektyvumą (būtent taip pavyko susekti asmenį, atsakingą už sprogimus Mumbajuje), tačiau visada išlieka klausimas, kiek kiekvienas iš mūsų norime prarasti savo privatumą. Tiesa, JAV struktūros tikina, jog saugumo tikslais surinktų duomenų daugiau niekam nenaudoja.

Neliko neaptartas ir energetinio saugumo klausimas bei klimato kaitos iššūkiai. JAV pripažįsta Klimato kaitą, tačiau patys teigia bijantys radikalių sprendimų permainoms siekti. Bent jau šiuo metu JAV atstovai rodė didesnį susirūpinimą vandens ištekliais ir jo tiekimu vartotojams. Būtent Kalifornijos mokslininkai dar prieš metus atkreipė dėmesį į pavojus, kylančius dėl didėjančio gėlo vandens išteklių eikvojimo ir į tai, kad jau susiduriame su besibaigiančių atkuriamų vandens resursų grėsme. JAV tikino atsargiau žiūrėsianti ir į naftos gavybos jūroje procesą, tačiau visgi pasisakymuose pabrėžė, jog Aliaskos potencialas dar neišnaudotas ir, kad vietiniai gyventojai neva sutinka su tuo.

Aptartos ir spaudoje pasirodžiusios žinutės dėl JAV politikos taikaus atomo klausimu – branduolinių jėgainių. Entuziastai teigia, kad naujos kartos, aukštus saugumo standartus atitinkantys reaktoriai, turėtų būti sparčiau statomi, iki 2030 ketinama statyti bent 45, o gal net ir 100. Kongrese nėra vienos nuomonės – branduolinės energetikos šalininkai teigia, jog tai padėtų sumažinti CO2 emisijas, tuo tarpu likusieji tikina, kad JAV paprasčiausiai nebeturi kur laidoti braduolinių atliekų, todėl naujų jėgainių statyba – neįmanoma.

Visgi kalbant apie kitas, mažiau rizikingas energetikos sritis – atsinaujinančius išteklius, reikėtų paminėti, kad JAV tokios energijos dalis sudaro 30 proc., Kalifornijoje – 20%. Tie skaičiai, pasak pačių amerikiečių, galėtų būti dar didesni – vien Kalifornijoje saulėtų dienų per metus yra 80%.

Tiesa, lankantis Kalifornijoje nesunku buvo pastebėti, kad aplinkosaugos požiūriu valstijos labai skiriasi: Kalifornijoje iš karto akį patraukia pastatai, kuriems suteikti energetinio efektyvumo sertifikatai, dėmesys atliekų tvarkymui.

Akivaizdu, kad atsinaujinančia energija čia ypatingai rūpinasi pačios privačios kompanijos. Lankantis Silikono slėnyje, visos kompanijos pabrėžė savo indėlį ir didžiulį dėmesį žaliajai energetikai ir efektyvumui.

Kalbant apie mokslo ir inovacijų centro įsikūrimą Silikono slėnyje – jis neabejotinai siejamas su San Francisko apylinkėse esančiais stipriais universitetais – Berkley ir Stanfordo. Slėnis įkurtas mokslininkams ieškant vietos darbui, kuriant įmones ir mokslo centrus. Žemę jie supirko iš vietinių ūkininkų, kurie plantacijose augino apelsinus.

Vizito metu teko aplankyti pasauliniu lygiu žinomas kompanijas  – CISCO, EBAY (PayPAL), INTEL ir GOOGLE. Visos šios įmonės skirtingos savo darbo organizavimo principais, bet visos panašios darbų, pelno apimtimis. EBAY statistiškai per vieną sekmadienį parduoda apie 6.5 mln. daiktų, tai reiškia, kad sistemoje lankosi ne mažiau kaip 10 mln. žmonių. Kas 3 sekundes yra parduodama batų pora, kas minutę – automobilis. Visas procesas yra stebimas 12 žmonių, kurie dirba it skrydžių valdymo centras – nuolatinė dinamika tarp daugybės kompiuterių ir kintančių diagramų. Tačiau nežiūrint į tai, kad veiklos efektyvumas nuolat sekamas ir skrupulingai matuojamas, ypatingai didelis dėmesys skiriamas ir šių kompanijų socialinei atsakomybei: tiek patalpos, tiek visas kolektyvas stengiasi būti “draugiškais“ gamtai ir tausoti išteklius bei skleisti žalias idėjas, visos šios kompanijos beatodairiškai didžiausią dėmesį skiria žmonėms – jų kūrybiškumui, labai daug investuoja į specialistų rengimą, tyrimus, remia pasaulines kampanijas už kovą su skurdu, sunkiomis ligomis.

Read Full Post »

Kol su Europos Parlamento delegacija lankausi JAV ir fiksuoju visas akimirkas iš susitikimų, diskusijų apie žaliąsias technologijas, aplinkosaugą, ekonominį sunkmetį, JAV išsakytą poziciją dėl Baltarusijos AE ir daugybės kitų klausimų bei apsilankymų San Franciske, Silicio slėnyje, Google, Ebay, Intel, Jus kviečiu pasižiūrėti Delfi TV reportažą ir pasižvalgyti po Europos Parlamento būstinę Strasbūre, kur jau kitą savaitę laukia paskutinioji šių metų plenarinė sesija.

Read Full Post »