Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Visuomenė’

Šiemet – minime 50-ąjį Teatro dienos jubiliejų. Ji minima nuo 1962 m., kai buvo paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese ir patvirtinta UNESCO.

Tai puiki proga ir diena švęsti. Juk galime daryti tai laisvoje šalyje, be jokių suvaržymų ar nurodymų, kam ir kaip turi tarnauti menas. Juk puiku, kad gyvename laiku, kai teatras yra laisvas savo kūryba skatinti visuomenę ne tik grožėtis, bet ir susimąstyti, keistis, svajoti, nuotaikingai juoktis ar verkti. Be jokios baimės, kad esi stebimas ir kažkada gali sulaukti pagrūmojimo.

Šia proga prisiminiau puikų artimos praeities radinį savo namų bibliotekoje (čia knyga pateko iš tėčio, E.J.Morkūno archyvo) – 1914 m. dovanėlę artistams, kurioje pasakojama, kaip surengti vakarą, susidoroti su organizaciniais reikalais, tinkamai pasinaudoti grimo galimybėmis, o svarbiausia – gauti valdžios leidimą.


Na, o visiems, vienokiu ar kitokiu būdu esantiems su teatru, linkiu geriausios kloties ir laisvo kūrybos polėkio, atradimų ir dėmesio savo kūriniams.

Reklama

Read Full Post »

Šį politinį rudens sezoną pradėjau nuo dalyvavimo Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje organizuoto seminaro. Jūsų dėmesiui – keletas minčių iš mano ir kitų seminaro dalyvių pranešimų.

Seminare „Europos Parlamento teisėkūros veiklas: farmacinis paketas“ dalyvavę valstybinių institucijų, farmacininkų, gydytojų ir pacientų organizacijų atstovai aptarė visiems mums, ES piliečiams, svarbų EP farmacinį dokumentų paketą, susidedantį iš dokumentų, apimančių farmakologinį budrumą, falsifikuotus žmonėms skirtus medicinos produktus, informaciją apie žmonėms skirtus receptinius vaistus.

Pristatydama Europos Parlamento poziciją, pastebėjau, kad būtina siekti tarptautinių teisinių priemonių, kurios nustatytų konkrečias baudas už falsifikavimą. 2007 m. ES pasienyje konfiskuota apie 2,5 mln. falsifikuotų vaistų ir lyginant su 2005 m. šie skaičiai patrigubėjo. Todėl kaip sutarėm diskusijų su seminarų dalyviais metu, svarbu, kad pacientai įdėmiai sektų, kokius vaistus vartoja, atkreiptų dėmesį į pakuotes, informacinius lapelius. Tuo tarpu ES sau kelia aiškius tikslus – užkirsti kelią falsifikuotiems vaistams, griežtinti prekybą internetu, suvienodinti visų vaistų gamybos ir platinimo grandinės dalyvių atsakomybę, numatyti griežtesnes nuobaudas klastotojams.

Dėl netinkamo vaistų vartojimo ar vaistų šalutinio poveikio ES šalyse kasmet miršta iki 197 tūkst. žmonių. Atliekant klinikinius tyrimus šalutinis vaistų poveikis gali likti nepastebėtas, jei jis pasireiškia retai, atsiranda tik ilgai vartojant vaistą arba pasireiškia dėl sąveikos su kitais vaistais. Todėl tiek valstybinės institucijos, tiek gydytojai, gamintojai, pacientai turi būti aktyvūs farmakologinio budrumo (arba vaistų saugumo kontrolės) sistemos dalyviai. Nors esama dabartinė duomenų bazė kaupia informaciją apie rizikingus vaistus, kurią pateikia valstybinės institucijos ir gamintojai, gydytojas irgi neturi bijoti pranešti apie nepageidaujamą šalutinį vaisto poveikį. Labai svarbu, kad atsirastų nuostata, leidžianti pacientams tiesiogiai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl šalutinio vaistų poveikio, pranešti apie vaisto netinkamumą arba padidintą vaisto vartojimo riziką.

Informavimo apie receptinius vaistus Lietuva bendrame ES kontekste atrodo gana neblogai, kadangi informacija yra griežtai reguliuojama pagal LR teisės aktus. ES lygiu siekiama, kad informacija turėtų būti teikiama specialiuose leidiniuose ir oficialiuose internetiniuose puslapiuose, o informacinis lapelis turi būti aiškiai suprantamas vartotojui. Šiuo metu žvelgiant iš pacientų pusės, gana sudėtinga teisingai pasirinkti vaistą dėl informacijos gausos, tam tikrų manipuliacijų. Todėl reikia užkirsti kelią bet kokioms prieigoms prie neteisingos informacijos, kovoti su neetiška vaistų reklama.

Labai tikiuosi, kad dar šį rudenį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pavyks sėkmingai priimti aptartąjį dokumentų paketą ir įgyvendinti bene svarbiausius šių dokumentų principus: bendradarbiavimą, tarptautinį ir tarpinstitucinį, skaidrų ir aiškų pacientų informavimą bei visuomenės švietimą.

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Ukmergės jaunimas kovo 11osios didžiai progai minėti jau penktus metus rengia krepšinio turnyrą. Renginio organizatoriai pakvietė globoti šį renginį.

Šeštadienį gausiai susirinkę ukmergiškiai atkakliai kovojo krepšinio aikštelėje dėl “Kovo 11osios taurės”. Susirinko bemaž 22 komandos, ir, pasak renginio organizatoriaus Andriaus Kalesniko, džiugino laimėjimais ir sportine aistra.

Sveikindama su Valstybės švente, susirinkusiems linkėjau branginti mūsų tėvų ir senelių iškovotą Nepriklausomybę, ir savo laimėjimais garsinti Tėvynės vardą.

Po renginio nuvykau susitikti su Petronių kaimo bendruomene, Ukmergės rajone.

Read Full Post »

Vakar mano nedidelis biuras Vilniuje buvo nepaprastai pagyvėjęs. Priežastis paprasta – į jį sugužėjo geriausių „Žaliojo kodo“ rašinių konkurso darbų autoriai, o taip pat šio konkurso partneriai bei draugai. Iš viso susirinko per 20 žmonių, tarp jų – 9 iš 10-ies originaliausių, įdomiausių, geriausių rašinių autoriai.


Priminsiu, kad konkurse „Žaliasis kodas“ skatinome moksleivius ir studentus iš visos Lietuvos pateikti savo argumentus už ekologiją ir aplinkosaugą, o padaryti tą – laisvos formos rašinių pavidalu. Per kiek daugiau nei mėnesį sulaukėme įspūdingo skaičiaus – daugiau nei 230-ies darbų – kurie žavėjo ne tik įdomiomis mintimis, bet ir jų pateikimo forma. Vieni dalyviai rinkosi publicistinį žanrą, kiti rašė pasakas, ėmė interviu, kūrė eiles ar esė. Iš tokios įvairovės buvo labai sunku išrinkti pačius geriausius, tačiau visgi po ilgų diskusijų išskyrėme 10, kuriuos pasikvietėme į svečius ir apdovanojome už pastangas.
Štai visas 10-ies geriausiųjų sąrašas (eiliškumas – atsitiktinis):
Solveiga Žibaitė
Linas Jocius
Nerijus Bitinas
Silvija Stankevičiūtė
Vida Petraitytė
Audrius Kuskys
Gabrielė Žemaitytė
Ugnė Milaševičiūtė
Rasa Jankauskaitė
Rokas Liubauskas

Laimėtojus apdovanojome įvairiais prizais, o du geriausieji balandžio pabaigoje vyks aplankyti Europos Parlamento būstinės Briuselyje. Jais buvo pripažinti moksleivė Solveiga Žibaitė, nustebinusi stipriu, literatūrišku darbu, ir studentas Linas Jocius, kuris ekologiško gyvenimo idėjas ir iššūkius perteikė interviu su pažįstama bendraamže mergina.


Pasveikinti „Žaliojo kodo“ „šifruotojų“ atvyko ir konkurso partneriai: LR Aplinkos ministerijos atstovai – ministro patarėjas Andrius Burba bei viešųjų ryšių specialistė Raimonda Karnackaitė, taip pat ekologiškos gyvensenos gido „Ozonas“ redaktorė Kristina Kučinskaitė.


Prie nedidelio, tačiau vien tik ekologiškais produktais padengto vaišių stalo kalbėjomės apie ekologiškos gyvensenos iššūkius.  Savo patirtimi ir žiniomis su susirinkusiais pasidalino ekologiškos mitybos specialistė Vilma Valkūnienė, o „Ozono“ atstovė Kristina papasakojo apie tai, ką Lietuvoje reiškia rašyti apie aplinkosaugą.


Noriu  dar kartą padėkoti visiems atvykusiems už maloniai praleistą ketvirtadienio pavakarę ir visiems „Žaliojo kodo“ dalyviams – už jų rašinius. Jų mintys man parodė, kad auganti karta domisi aplinkosauga ir turi tokių įdomių idėjų, kurios gali sužavėti net patyrusios aplinkosaugos specialistus. Taip pat išduosiu nedidelę paslaptį – tuo „Žaliasis kodas“ dar nesibaigė. Jau kitą savaitę paskelbsime apie naują konkurso etapą, tik šisyk kviesime dalintis ne rašiniais, o vaizdais. Sekite svetainę zaliasiskodas.lt arba konkurso puslapį „Facebook“ socialiniame tinkle.

M.Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

Su kiekvienais metais laikas bėga vis greičiau ir greičiau. Apmaudu, bet jis ypač greitai prabėga per šventes. Praeinanti savaitė siūlė bent kelias progas nekasdieniškiems, tačiau tradiciniams renginiams.

Jau 20 kartą Vasario 16-osios minėjimas vyko Kruonyje (Kaišiadorių raj.), Gojaus šile. Man, kaip ir daugeliui, tai jau kasmetinis renginys. O istorija tokia: 1946 m. vasario 16 d. trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai – Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Stasys Lekavičius-Gulbinas ir Pranas Žukauskas-Šalmas – buvo nužudyti už tai, kad ketino Kruonio miestelio aikštėje Nepriklausomybės dienos proga iškelti Lietuvos trispalvę. 1990 m. vasarį minėtų laisvės kovotojų užkasimo vietoje mano tėtis Eligijus Morkūnas su šeimos draugu Vytautu Markevičiumi pastatė atminimo koplytstulpį. Dalyvavom visa šeima. Man, tuo metu šešiametei, tai buvo didelis įspūdis, gyva istorijos pamoka. Tai buvo ta nuotaika, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose, Baltijos kelyje. Nuotaika, išreikšta ne žodžiais, o emocija ir veiksmu.

Tuomet mes buvome keliese, šiandien tai yra tapę tradiciniu Vasario 16osios renginiu, spritraukiančiu apie 1000 žmonių. Ir tai, ko gero, yra didžiausia pagarba tiems, kurie žuvo už laisvę, už mūsų teisę būti.

Kitas puikus minėjimas vyko 1949 m. vasario 16 –osios deklaracijos pasirašymo vietoje Minaičiuose ir Balandiškėse (Radviliškio raj.) – gretimuose kaimuose, kuriuose 1949 m. vasarį vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Tai buvo vienas gražiausių Vasario 16-osios minėjimų, kurio pagrindinis variklis – keturi šiauliečiai: Gintautas Lukošaitis, Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai bei Rolandas Dovydaitis. Renginys, skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į griūvančią sodybą Balandišių kaime, kurioje anuomet ir prasidėjo minėtas laisvės kovotojų suvažiavimas. Dabar pastatas  yra apdengtas laikina stogine, apsaugančia nuo tolesnio nykimo – tai, ko per dvidešimt metų nesugebėjo padaryti valstybė, padarė tie patys keturi šiauliečiai.

Vidury apsnigtų laukų minia žmonių iš visos Lietuvos ir grupių „Skylė“, „G&G Sindikatas”, “BIX” koncertas, partizano Viktoro Šniuolio-Vytvyčio prisiminimai, kulkos įmūrijimo ceremonija.

Toks nuoširdus, šiltas ir paprastas bendruomenės susibūrimas, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių bendrystė. Jei kam yra tekę matyti islandų muzikinės grupės Sigur Ros filmą “Heima” (“Namuose”), tas turėtų kuo puikiausiai suprasti Balandiškių nuotaiką.

Gera, kad kiekvienais metais vis daugiau kalbama ir daroma nesenos partizaninės istorijos išsaugojimui. Juk ilgą laiką tai tebuvo gana siauro rato žmonių tema. Prisipažinsiu, kartais pati pagaunu save galvojant, kad pokaris, okupacija, pasipriešinimas – tai buvo taip seniai. Neseniai! dar turime savo tarpe gyvus liudininkus, kurių auksiniai prisiminimai stiprina mūsų sąmoningumą. Naudokimės šia galimybe niekada nepamiršti!

Mano nuomone, tokie suėjimai, tokie neformalūs ir nuoširdūs paminėjimai yra didžiausias paminklas Vasario 16-ajai, tiems žmonėms, kurie į ją atvedė ir tiems, kurie ją gynė.

Ačiū tiems, kurie organizuoja tokius minėjimus!

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Laisvės diena!

Šiandien sukanka 16 metų kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietinė armija.  Tai įvyko rugpjūčio 31 d. 23:46, kuomet Lietuvos sieną kirto paskutinis karinis ešalonas. Neseniai besilankant Kazlų Rūdoje buvo rodomi archyviniai pirmųjų rajoninių Sąjūdžio mitingų kadrai. Užfiksuota, kaip žmonės audringais plojimais pasitinka reikalavimą, kad lietuviai nebūtų siunčiami tarnauti sovietinėje armijoje į tolimus SSRS kraštus.  Šiandien atrodo nebesuvokiama, kad buvome verčiami tarnauti okupacinėje armijoje. Bet laimei tie laikai praeity ir viliuosi, jog niekada nebesugrįš.  Su Laisvės diena!

Read Full Post »

Baltijos kelias šiandien

TS-LKD Baltijos kelio minėjimas Vilniuje

SereikiškėseSereikiškėse

SereikiškėseSereikiškėsePo tradicinio TS-LKD sąskrydžio susirinkome Baltijos kelią paminėti Vilniuje, Sereikiškių parke. Anuometinę vienybę simbolizavo duonos dalinimasis ir kiekvienam brangios dainos.

Paminėjimas Kazlų Rūdoje

Kazlų RūdojeKazlų RūdojeBunda jau Baltija. Kazlų Rūdoje

Labai gražus minėjimas vyko Kazlų Rūdoje, kur susirinko daug žmonių, puikiai prisimenančių Baltijos kelią ir prisidėjusių prie jo organizavimo bei įamžinimo. Skambėjo dainos, prisiminimai, buvo rodoma filmuota istorinė medžiaga.

51-mas kilometras

Nors ir vėlokai vakare, bet vis tik džiaugiuosi, kad su tėvais susitikome toje vietoje, kur stovėjome prieš 20 metų. Tuo metu man buvo penkeri, tad visko prisiminti tikrai negaliu. Tačiau puikiai pamenu kaip su visa šeima, kaimynais vykome į rumšiškiečiams skirtą vietą, kaip stovėjome susikibę už rankų, kaip lėktuvas barstė gėles. Kaip ir daugeliui, taip ir man anuometinių įvykių prisiminimas kelia ypatingą jaudulį. Vaikystėje tai vienas didžiausių ir emociškai stipriausių patirtų įvykių.

Atgimimo dainoje “Pabudome ir kelkimės“ dainuojama, jog aušra įsidienojusi, kelkimės, nesislapstykime pakampėmis. Mano nuomone daugelis Lietuvos valstybės piliečių nebuvo užmigę, jie saugojo Lietuvos kultūrą, istoriją, kovojo dėl Neprklausomybės. Baltijos kelias sustiprino Lietuvos aušrą, įtvirtino trijų tautų vienbalsį troškimą būti laisviems.

M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Older Posts »