Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘EP žalioji savaitė’

Žalioji savaitė bėgte prabėgo, o Briuselyje jau pradėjome komitetų savaitę. Na, o žalioji – kaip visada išsiskyrė savo intensyvumu: per 4 dienas, be vizitų Lietuvoje, teko aplankyti dar tris valstybes.  Vos apsilankiusi Raseiniuose, kitądien jau keliavau į Varšuvą, kur laukė artėjančiam Lenkijos pirmininkavimui ES skirtas susitikimas tarp Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių bei Lenkijos Sveikatos ir Aplinkos ministrų. Kalbant apie ateinančio pirmininkavimo ES pusmečio prioritetus sveikatos srityje – akcentuota e-sveikata, dėmesys vaikų ligoms, ypač turintiems kalbėjimo, klausos bei regos sutrikimų – tai bene pirmas kartas, kai vienu iš prioritetų tapo labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies, turinčios specialių poreikių, interesai. Taip pat nemažai dėmesio diskusijose skirta ir sveikai mitybai bei sveikai gyvensenai. Paminėtas Lenkijos pavyzdys dėl sveikatinimo programos, kurioje nemenka dalis dėmesio tenka dietoms ir kovai su nutukimu. Programa skirta ne tik moksleiviams, bet ir brandiems žmonėms. Taip tikimasi sumažinti ne tik antsvorio problemas, bet ir sergamumą kardiovaskuliarinėmis ligomis. Užsiminta ir apie tai, kad savo pirmininkavimo laikotarpiu, Lenkija sieks inicijuoti ir kurti ES lygiu duomenų bazę, kurioje valstybės narės turėtų galimybę keistis sveikatinimui aktualia informacija.

Patys lenkai stebėjosi Lietuvos pažanga rūkymo prevencijos srityje, atkreipdami dėmesį, kad mūsų šalyje  – pakankamai mažas procentas rūko ir dėl to turime nemažai galimybių išvengti su šiuo kenksmingu įpročiu susijusių  grėsmių sveikatai.

Susitikime su Aplinkos ministru išgirdome prioritetus klimato kaitos, bioįvairovės apsaugos srityje. Taip pat aptarėme intensyviai vykstančias diskusijas dėl skalūninių dujų, jų išgavimo technologijų ir pan. Klausiau lenkų Aplinkos ministro, kokios nuomonės jie laikosi dėl pasienio atominių elektrinių, teiravausi, kokios pozicijos ketinama laikytis pirmininkavimo laikotarpiu. Ministras pabrėžė, jog kol kas apie šias elektrines pateikiama informacija stokoja aiškumo. Tad susitikime po pasikeitimo nuomonėmis, akcentuota, kad būtina reikalauti, jog statant AE  kaimyninėse šalyse prie ES išorinės sienos būtų laikomasi aukščiausių aplinkosaugos ir saugos standartų  ir kad Europa galėtų pasinaudoti savo sutelktomis jėgomis siekti, kad tokia nuostata būtų išties įgyvendinama. Taip pat aptarta Baltijos jūros būklė, aplinkosaugos grėsmės bei būtinoji situacijos stebėsena.

Ketvirtadienis prabėgo Gruzijos sostinėje. Tbilisyje vyko Demokratijų Bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, Parlamentinio forumo renginys. Su kolegomis  iš Europos Sąjungos valstybių, P. Kaukazo, Rusijos, JAV, Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos diskutavome apie procesus Europoje ir jos kaimynystėje. Didelė konferencijos dalis buvo skirta situacijai Pietų Kaukaze ir konkrečiai Gruzijoje analizuoti. Nestabilumas regione stabo ekonominį vystymąsi, užsienio investicijas, žmonės skursta ir išgyvena „po-revoliucinį nuovargį“, dalis visuomenės nusivylė, jog Rožių revoliucija neatnešė greitų ekonominės pažangos rezultatų. Turime palaikyti Gruziją (ir kitas Rytų Europos valstybes, turinčias eurointegracinių siekių) jos europinių reformų kelyje – jį praėjome patys, tad žinome, kad tai sunkios, bet labai reikalingos priemonės. Tuo pačiu ne tik žodžiais bet ir darbais nuosekliai remsime Gruzijos stojimo į ES siekį, nors tai Europoje ir nepopuliaru. Gruzija yra Europos valstybė, tad jei laikysis ES išpažįstamų vertybių ir atitiks visoms ES narystės siekiančioms valstybėms keliamus kriterijus, turi teisę prašyti būti priimta į ES valstybių tarpą. Gruzijos vidaus politikoje vienas įtakingiausių veiksnių išlieka Rusija – tą pripažino bene visi kalbėjusieji. Įsiminė buvusio Putino ekonominio patarėjo Ilarionovo pranešimas apie Rusijos situaciją: apie valstybę, kurią per mafijinę struktūrą kontroliuoja FSB grupuotė ir apie jos pilietinę visuomenę, kuriai būtina padėti iš šalies.

Renginyje dalyvavo ir Europos Parlamento pirmininkas Buzekas, kuris pabrėžė, kad ekonomika ir gerbūvis susijęs su demokratija, ir kad mums reikia vieningomis pastangomis tai stiprinti. Tačiau reformų iniciatyva turi kilti pačiose šalyse, nelaukiant ką viena ar kita ES institucija ar šalis narė pasakys, ES šalys narės tegali tik patarti, bet ne paliepti  („We have to propose, not impose“).


Po renginio įvyko mano susitikimas su Gruzijos Parlamento pirmininku Bakradze. Šiame susitikime aptarėme ES vizų dialogų su kaimyninėmis šalimis eigos galimas pasekmes Gruzijai. Kovo mėnesį įsigaliojo palengvinta Gruzijos piliečių kelionių į ES tvarka, tad sekantis ES žingsnis, kurio siekia Gruzija, yra vizų dialogo, kuris vestų prie vizų Gruzijos piliečiams atsisakymo, pradžia. Tačiau kol Gruzija laukia Europos Komisijos rekomendacijos pradėti vizų dialogą, Rusija sparčiai žingsniuoja bevizio su ES režimo link. Šie du procesai nėra tokie jau nesusiję tarpusavyje, prisimenant, kad okupuotose Gruzijos teritorijose (P. Osetijoje ir Abchazijoje) absoliuti dauguma gyventojų naudojasi Rusijos Federacijos pasais – gali susidaryti situacija, kai Gruzijos separatistinių regionų gyventojai įgis teisę be vizos patekti ir keliauti ES anksčiau, nei eurointegracijos keliu nuosekliai einančios Gruzijos pasų savininkai. Kyla klausimas, kaip derybose su Rusija dėl bevizio režimo ES atsižvelgs į pasportizacijos problemą ir išlaikys savo pozicijos dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir integralumo nuoseklumą. Esu kreipusis į Komisiją prašydama pakomentuoti, kaip bus atsižvelgiama į pasportizacijos problemą derybose su Rusija dėl bevizio režimo. Taip pat Parlamento pirmininko teiravausi kokia ES ir Gruzijos derybų dėl Gilaus ir visaapimančio laisvos prekybos susitarimo eiga, kokių priemonių Gruzijos vyriausybė imasi, kad palengvintų pabėgėlių gyvenimo sąlygas, kaip užtikrinamos jų pilietinės laisvės ir teisės, prieiga prie socialinių paslaugų.


Penktadienis prabėgo Narvoje, kur vykstant Baltijos jaunimo forumui, su jaunuoliais iš Švedijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos diskutavome apie jaunimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose – tiek kandidatuojant, tiek balsuojant, apie socialinius tinklus, socialinę žiniasklaidą bei šių priemonių įtaką visuomeniniams bei pilietiniams procesams.

Read Full Post »

Praėjusią, žaliąją, EP savaitę kaip ir kiti Europos Parlamento nariai dirbau savajame krašte. Tai visada – pats maloniausias laikas, kuomet daugiau laiko ir dėmesio galiu skirti žmonių kasdieniams klausimams. Be darbo ir gausybės susitikimų bei biure Vilniuje susikaupusių klausimų, buvau suplanavusi aplankyti ir du šiaurės rytų Lietuvos miestus – Pasvalį ir Kupiškį.

Pažintį su Pasvaliu pradėjau nuo susitikimų Petro Vileišio gimnazijoje.  Gimnazijos direktorius Viktoras Rimša papasakojo apie jo vadovaujamos gimnazijos aktualijas, o aš gimnazistams papasakojau, kaip ir kuo gyvena Europos Parlamentas.

Pasvalio krašto muziejus nustebino moderniai bei išmoningai pristatoma Pasvalio miesto istorija, vietos apylinkėse surinkta eksponatų gausa.  Muziejuje skiriama dėmesio ir rajone nuolat atsirandančioms smegduobėms, vaizdžiai pateikta smegduobių parodomoji medžiaga. Muziejaus direktorė, pasakodama apie šias gamtos išdaigas juokavo, kad  pasvaliečiai viens kitam nedrįsta linkėti „kad tu skradžiai žemę prasmegtum“.

Su Pasvalio meru Gintautu Gegužinsku prie pietų stalo aptarėme miesto džiaugsmus ir tai, kas kelia rūpesčius. Meras pasidžiaugė, kad Europos sąjungos parama suteikia galimybę mieste sutvarkyti kelius, renovuoti mokyklas, o taip pat – spręsti aplinkosaugines problemas.

Po pietų aplankėme Lėvens pagrindinę mokyklą. Susitikime mokytojai aktyviai domėjosi švietimo politikos klausimais Europos Parlamente, teiravosi  dėl pacientų mobilumo direktyvos įgyvendinimo, Baltijos jūros taršos problematika bei sprendimais.

Atsisveikinusi su mokyklos bendruomene, išskubėjau apžiūrėti Pasvalio nuotekų valymo rekonstruotų įrenginių, kaip antai – renovuotos smėliagaudės, pirminiai ir antriniai nusodintuvai; pakeista hidromechaninė ir elektrinė įranga; įdiegta azoto ir fosforo šalinimo grandis, dumblo sausinimas.  Šios technologijos užtikrina, kad nuotekos, praėjusios visus valymo etapus virstų sausu, bekvapiu „moliu“.

Ketvirtadienio vizitas Kupiškyje prasidėjo susitinkant su Kupiškio meru J. Jaručiu bei jo pavaduotoju A. Mikėnu. Aptarėme miesto aktualijas, susijusias su aplinkosauga – nuotekų valymą, atliekų tvarkymo bei mokesčio rinkliavos klausimus, vandens “nugeležinimo“, miesto šildymo problemas.

Nuvykusi į Šepetos miestelį, bendruomenės klausiama pasakojau, kokias sritis “reguliuoja“ ES,  aptarėme šepetiškių nerimą dėl keliamų reikalavimų šarvojimo patalpoms. Šepetiškiai taip pat skundėsi dėl nevienodų šildymo kainų Kupiškio rajone. Bendruomenės atstovai reiškė pasipiktinimą Seimo narių „šokiais ir linksmybėmis“ bei teiravosi, ar Europos parlamentas turi „savųjų šokėjų“.

Lankydamasi Kupiškio socialinės globos namuose atkreipiau dėmesį į išpuoselėtą aplinką, sukurtas rekreacijos ir užimtumo erdves, tvarką bei jaukumą gyvenamosiose ir laisvalaikio patalpose. Šių globos namų gyventojai gali įvairiomis technikomis piešti, kurti, muzikuoti, lipdyti, sportuoti, o pavargę – pailsėti specialiai įrengtuose kabinetuose. Anot direktoriaus Dainiaus Bardausko, atlydėjusio mus į tuomet vykusio globos namų  instrumentinio ansamblio repeticiją, žmonės čia gyvena išties oriai.

Taip pat Kupiškyje aplankiau Stuokos – Gucevičiaus gimnaziją, Kupiškio rajono aplinkos apsaugos agentūrą, o vakarėjant –  išskubėjau į susitikimą su miesto gyventojais.

Gyventojams rūpėjo žinoti, kaip sekasi Lietuvą atstovaujantiems europarlamentarams Briuselyje. Kupiškėnai pasipasakojo ir apie savo problemas bei lūkesčius: atliekų tvarkymo rinkliavos naštą, apie geriamojo vandens kokybės problemas, pastangas dėl miesto pirties steigimo.

Read Full Post »

“Žalioji” Europos Parlamento kalendoriaus savaitė. Tai laikas, kurį visi europarlamentarai leidžia savo valstybėse. Nežiūrint į tai, kad bendravimui Lietuvoje skiriu kiekvienos savaitės pabaigą – žaliosios EP kalendoriaus dienos suplanuotos bene minučių tikslumu. Be jokios abejonės, ši savaitė namuose – neeilinė, nemaža jos dalis – skirta Valstybės atkūrimo dienai. Džiaugiuosi turėjusi galimybę šią dieną paminėti su daugybe kraštiečių įvairiose Lietuvos vietovėse.

Savaitei įsibėgėjus – jau galėjau tęsti tradicinių kelionių po Lietuvos regionus ciklą. Trečiadienis – skirtas Aukštaitijos sostinei Panevėžiui. Rytą pradėjusi Panevėžio radijo stotyje „Pulsas”, kur rytmetį pradėjome besišnekučiuodami apie darbą Europos Parlamente, darbo prioritetus, aplinkos apsaugos problemas.

Iš karto po laidos – jau laukė Juozo Miltinio vidurinės  mokyklos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai. Kartu sugiedoję Lietuvos Respublikos himną, kalbėjomės apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvos istorijai, šiandienos jaunimui, Lietuvos nepriklausomybę, kaip vertybę, valstybės ir asmens laisvę, kuri turi būti grįsta kiekvieno iš mūsų atsakomybe.

Pasidžiaugusi, kad lankausi garsaus režisieriaus vardo mokykloje, buvau paprašyta papasakoti apie savo kelią į Europos Parlamentą, darbo dieną Europos Parlamente, apžiūrėjau mokyklos patalpas, kuri direktoriaus Vytauto Raišio ir visos bendruomenės džiaugsmui, jau kovą turėtų tapti gimnazija, lankiausi mokyklos muziejuje. Maloniai ir šiltai pabendravę, sutarėme dar būtinai susitikti, jei ne Lietuvoje, tai Briuselyje.

Po susitikimo – užpustytais keliais išskubėjau į Vilnių – Europos klubo Seime organizuotą konferenciją “Lietuvos energetikos perspektyvos, „Nord stream“ projektas ir kiti alternatyvūs sprendimai”.

 

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »