Briuselyje – neeilinė savaitė. Lisabonos sutartis įsigalios vos po kelių valandų.

Prabėgo savaitgalis Lietuvoje – kupinas susitikimų, bendravimo, jaukaus advento susikaupimo kartu su Utenos bendruomene.  Iš Strasbūro Europos Parlamento darbas vėl persikelia atgal į Briuselio koridorius.

Tačiau ši savaitė ypatinga. Jau rytoj, gruodžio 1-ąją, įsigalios Lisabonos sutartis, išplėsianti Parlamento teisėkūros galias. Nuo šiol Europos Parlamentas priims sprendimus daugumoje ES politikos sričių, o „bendro sprendimo“ procedūra (kai Parlamentas ne tik pareiškia savo nuomonę, bet kartu su Taryba dalijasi ir teisės aktų leidimo galia) apims 40 naujų sričių: žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, struktūrinių fondų klausimus. Parlamentas tars galutinį žodį ir dėl ES biudžeto. Tačiau, suprantama, kad išsiplėtusios galios reiškia ir didesnę atsakomybę. Europos Parlamento ir kiekvieno Parlamento nario. Šie nauji svertai, neabejotinai svarbūs ir, tikėkimės, sustiprins ES institucijų atskaitomybę piliečiams.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas taip pat pasipildys ir 18 naujų europarlamentarų, kurių skaičius išaugs nuo 736 iki 751, rinks Europos Komisijos pirmininką, kurio kandidatūrą Europos Vadovų Taryba teiks atsižvelgusi į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir pasikonsultavusi su Parlamentu.

Šiandien prasidėjusiame Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje – nemažai diskutuota apie žemės ūkio produktų kokybės politiką, rytoj ir trečiadienį laukia nemažiau aktualūs klausimai dėl energetikos infrastruktūros investicinių projektų Europos bendrijoje, informacijos apie maistą teikimo vartotojams, dujų tiekimo saugumo. Taip pat ketinama pasikeisti nuomonėmis apie Europos Žemės stebėjimo bei Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą (BONUS‑169),  darnųjį ateities transportą, lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas ir kt.

Read Full Post »

Strasbūre – raginimai plėsti nerūkymo erdves ir susirūpinimas dėl Kopenhagos susitarimo

Šiandien Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje prancūzų filmui „Sveiki atvykę“ buvo įteikta 2009 m. LUX kino premija. Vakarinėje posėdžio dalyje vyko diskusijos dėl ES plėtros, priimta rezoliucija dėl klimato kaitos ir Kopenhagos susitarimo, europarlamentarai taip pat siūlo plėsti nerūkymo erdves ir parengti moterų apsaugos nuo prievartos veiksmų planą.

Plenarinėje sesijoje priimta rezoliucija (516 balsų už, 92 prieš, 70 susilaikė) dėl klimato kaitos ES šalių vyriausybių vadovai raginami parodyti politinę valią, kad gruodį Kopenhagoje vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje būtų pasiektas ryžtingas ir teisiškai įpareigojantis susitarimas stabdyti klimato kaitą. Rezoliucija Europos Parlamento nariai kviečia sutarti dėl privalomų išlakų mažinimo įsipareigojimų išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, finansinių išteklių skyrimo bei sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą.

Žodinių klausimų su debatais metu aptartas aplinkos be tabako dūmų klausimas. Pasisakydama plenariniame posėdyje išsakiau pritarimą pozicijai ir rekomendacijoms, jog turėtų būti pradėtos taikyti priemonės, skirtos stebėti, ar visoje Europos Sąjungoje užtikrinama aplinka be tabako dūmų. Daugelis Europos Parlamento narių sutarė, kad būtina užtikrinti keitimąsi pažangiąja patirtimi šiuo klausimu.

Šiems siekiams pritarė ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, atkreipdamas dėmesį, kad tabakas vienareikšmiškai lieka didžiausia ankstyvos mirties ir ligų priežastimi Europos Sąjungoje.

Rytoj Strasbūro sesijoje nemažiau aktualijų – tai ir „Google“ vykdomas pasaulio knygų paveldo skaitmenimo projektas, ir rezoliucijos dėl aplinkos be tabako, dėl smurto prieš moteris panaikinimo, diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų Nikaragvoje, Laose, Vietname bei Kinijoje.

Read Full Post »

Lietuvos kariuomenės diena

“Užuolalio šakos linko,

kad mus jaunus vaiskan rinko.“

iš Lietuvių liaudies dainos

Šiandien – Lietuvos kariuomenės diena. Ją minime nuo 1918 metų, kai vasario  16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 – tuometis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo įkurta Apsaugos taryba ir pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Šiandieninė Lietuvos kariuomenė tęsia to laikmečio kariuomenės tradicijas, o lapkričio 23 d. laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo diena.

Tai diena, kai prisimename karius savanorius, kurie prieš devyniasdešimt vienerius metus stojo į kovą už savo krašto nepriklausomybę, pagerbiame pokario partizanų gretose kovojusius prieš sovietų okupaciją, lenkiame galvą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės savanoriams, Sausio tryliktosios gynėjams, pagerbiame visus, gynusius savo tėvynę, tautiškumą ir valstybę įvairiais jos istorijos etapais.

Tad šiandien su didžiausia pagarba ir šilčiausiais linkėjimais noriu sveikinti šaulius ir Laisvės kovotojus, karininkus, karius savanorius, kurių ištikimybė pareigai, ištvermė, meilė Tėvynei mus uždega tikėjimui ir susitelkimui už Lietuvą.

Pirmieji Lietuvos kariuomenės savanoriai Kaune 1919m. sausis.

Iškilminga pirmoji Lietuvos karių priesaika Rotušės aikštėje Kaune 1919m. gegužės 11 d.

Pirmasis šarvuotas automobilis “Savanoris“. 1919m.

9-tojo pėstininkų pulko kulkosvaidžių kuopos kariai, pasižymėję kovosesu Lenkijos kariuomene ties Vilniumi. 1920m.

Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkas fronte ties Vieviu. 1920m.

Kunigaikščio Margio rinktinės Ąžuolo apsaugos būrio partizanai.

Pietų LIetuvos srities partizanų vadovybė pakeliui į Žemaitiją. 1948-1949m. žiema.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa Nepriklausomybės aikštėje. 1994 rugpjūčio 31 d.

[M. Mikulėno nuotrauka [c], [p]. Istorinės nuotraukos – iš knygų “Kovų istorijos“, “Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“, Daugel krito sūnų…“]

Read Full Post »

Europos Parlamente – svečiai iš Lietuvos

Šiandien Europos Parlamente priėmiau grupę svečių iš Lietuvos. Labai džiaugiuosi galimybe priimti viešnagei TS-LKD skyrių narius ir rėmėjus, bendraminčius iš Pasvalio, Panevėžio, Vilniaus, Šakių, Kauno, Plungės, Šiaulių, Skuodo ir Mažeikių. Svečiai iš Lietuvos pirmiausia buvo pakviesti paskaitai apie Europos Parlamento vaidmenį ir veiklą, vėliau – apžiūrėjo EP plenarinių posėdžių salę.

Buvo labai malonu kraštiečiams papasakoti apie darbą Parlamente, artėjančios sesijos Strasbūre  aktualijas, padiskutuoti aktualiais EP darbo, aplinkosaugos klausimais.  Tikiuosi, kad kelionė neprailgo ir patiko mano svečiams.

Read Full Post »

Ar šiandien sienų nebeliko?

Prabėgusią savaitę visoje Europoje buvo gausu Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečiui skirtų renginių.

Atsigręžus atgal tikrai atrodo, kad buvo ypatingi laikai, kai pasaulis stovėjo kartu. Bent mums taip atrodė. Sienos griuvimas suvienijo Europą, bet šis procesas vis dar vyksta. Niekada nebus tolygumo nei tarp valstybių, nei tarp žmonių, nes visi skirtingi.

Gražu žiūrėti, kaip entuziastingai pasitinkamos aistringos kalbos apie vertybes, solidarumą, vienybę – apie visa tai, kas veda žmoniją į klestėjimą, darną ir gerbūvį. Galima tuo net ir patikėti, nes emocija, o dar bendra (tą konkrečią akimirką) gali daug. Niekada neabejojau, kad vienybės jausmas – labai stiprus ir svarbus dalykas. Baltijos kelias, Berlyno sienos griuvimas, troškimas gyventi kitaip, be ”geležinių uždangų”, pagal kitus – teisingus principus.

Tačiau visai kas kita – kai prasideda kelio ieškojimas į tą gerovę. Atsiranda daugybė pasiūlymų: važiuot, eit, su kuo sėsti į bričką ar karietą, pas ką patogiau, greičiau, nebūtinai maloniau. Štai tada ir baigiasi tas lemtingasis vienybės emocijos momentas, atsiranda daug kitų, ne itin malonių, tačiau labai kasdieniškų. Atsiranda nepatogios temos, kurias profesionaliai bandoma pakišti po fraze “jautrus klausimas”.  Būtent tokiu klausimu šią savaitę nesibodėta pavadinti ir iniciatyvą viešai, Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pakartotinai kelti klausimą dėl “Nord Stream” ir vis dar neatsakytų klausimų dėl galimos žalos Baltijos jūros aplinkai.

Tokiomis akimirkomis tenka pripažinti, kad visgi, siena nugriuvo, tačiau sienos vis dar išliko mūsų galvose ir širdyse, interesuose. Kiekvienam sava tiesa atrodo tikra tiesa.

Šalia instaliacijos Berlyno sienos griuvimui, Briuselis

Read Full Post »

Savaitgalis Lietuvoje

Kaip ir kiekvieną, taip ir šį savaitgalį leidau Lietuvoje.  Laikas pralekia labai greitai, bet laimei, spėju pasimatyti su gausybe įdomių žmonių. Šįsyk susitikau su dviem moksleivių grupėm. Viena jų – Nacionalinės plėtros instituto Vilniuje vykdomo projekto „Pažadas Lietuvos jaunimui“ grupė, kita – Kauno moksleiviai.  Tiek su vienais, tiek su kitais kalbėjomės apie darbo EP ypatumus, apie jaunų žmonių galimybes, diskutavom apie ekologiją, istorinio teisingumo įtvirtinimo galimybes, žaliąją energetika. Vienas iš klausimų – ar gali derėti ekonomika ir aplinkosauga? Manau, kad bet kokioje veikloje nebus taip, kad vieni bus visiški laimėtojai, kiti pralaimėtojai.  Visada teks derinti interesus. O kalbant apie aplinkosaugą išvis sunku nubrėžti  ribas veiklai, juk visa, ką mes darome, įtakoja mūsų aplinką bei gamtą. Tad pagrindinis siekis turėtų būti – veikti taip, kad neigiami padariniai būtų kuo mažesni.

Džiaugiuosi galimybe dalyvauti tokiuose susitikimuose/diskusijose. Tai vienas iš būdų, kaip dalintis informacija apie darbą Europos Parlamente, kaip surasti bendrus sąlyčio taškus tarp priimamų sprendimų ES ir aktualijų Lietuvoje.

Read Full Post »

Baltijos jūros regiono vizija: nuo strategijos prie veiksmų.

Vakar surengtoje konferencijoje apie Lietuvos pasirengimą įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją susibūrę mokslininkai, politikai, aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei atsakingų institucijų atstovai sutarė, jog yra nemažai strateginių dokumentų, vienu ar kitu aspektu nagrinėjančių Baltijos jūros aplinką ir, panašu, jog jų jau gana – dabar būtina kuo greičiau pradėti minėtas strategijas įgyvendinti.

Baltijos jūros regiono strategija, kuriai po ilgo laukimo ir nemažų ES pirmininkaujančios Švedijos pastangų prieš savaitę pritarė ES Vadovų Taryba, brėžiama viso Baltijos regiono vystymosi ir bendradarbiavimo vizija.

Taip, iš tiesų tikimasi, kad ši strategija bus naujas postūmis išjudinti valstybių bendradarbiavimą tose srityse, apie kurias kalbama jau keliolika metų, tačiau šalia džiugesio, reikia nepamiršti ir to, kad paversti aplinkosaugos, ekonominio konkurencingumo, energetinės infrastruktūros ir jūrinio saugumo vizijas tikrove bus įmanoma tik dirbant, bendradarbiaujant tarp valstybių, tarp institucijų.

O kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, konferencijoje teko pripažinti, jog glaudesnio bendradarbiavimo trūksta pirmiausia ir tarp Lietuvos institucijų. Pasikeitimas nuomonėmis šioje konferencijoje pirmiausia buvo proga suprasti, kad Lietuvos institucijoms priimant sprendimus bei teisės aktus trūksta integruoto aplinkosauginio požiūrio. Tai atsispindi tiek ūkinę veiklą, tiek ekonominius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pirmiausia, tikintis kitokių rezultatų, turėtų būti ugdomas valstybės institucijų darbuotojų aplinkosauginis išprusimas bei supratimas. Ir, be abejonės, būtinas gilesnis ekspertų įtraukimas į teisėkūros procesą. Juk mokslo institucijos vykdo ir įgyvendina tikrai nemažai didelę vertę sukuriančių mokslinių Baltijos jūros aplinkos tyrimų. Deja, šių tyrimų rezultatai dažniausiai lieka mokslininkų stalčiuose. O nemažai tokių tyrimų galėtų prisidėti bei padėti ir valstybės institucijoms formuojant įvairias politikos sritis.

Skirtingų organizacijų bei institucijų atstovai, mokslininkai sutarė, kad labai aktualūs ir būtini išsamesni didelį poveikį aplinkai darančių projektų tyrimai – kalbant tiek apie planuojamas atomines elektrines Baltarusijos ir Rusijos teritorijose, tiek ir apie pačios Lietuvos planuojamus įgyvendinti projektus – Visagino atominę elektrinę bei Švedijos-Lietuvos elektros jungtį Baltijos dugnu. Nors esame pozityviai nusiteikę pastarųjų dviejų projektų atžvilgiu, deja, nesame išsamiai išnagrinėję galimo jų poveikio tiek jūros, tiek sausumos aplinkai.

Be abejonės, konferencijoje, aptariant Baltijos jūros būklę ir mokslinių tyrimų, monitoringų rezultatus, kalbėta ir apie dujotiekio “Nord Stream“ poveikį. Juk paradoksas, jog dėl projekto poveikio aplinkai tariamasi ne su poveikį patiriančiomis, o tą poveikį sukeliančiomis šalimis – tarsi valstybes, kurių teritorija gali būti užteršta, taip dėl kažko nubaudžiant. Su tokia pozicija niekuomet nesutiko ir Europos Parlamentas. Susirinkę mokslininkai ir specialistai sutarė, kad turėdami duomenų apie pražūtingą projekto poveikį, turime dėti visas pastangas tam, kad šie duomenys būtų viešinami – ne tik ES institucijoms ir Suomijos mokslininkams, bet ir plačiajai Europos visuomenei, jog šioji žinotų tikrąją jų taip siekiamo energetinio saugumo (ar tikrai?) kainą. Labai svarbus aspektas – kad galutinė Suomijos pozicija dėl leidimo tiesti vamzdį bus suformuluota ekologų. Todėl visos ekspertų ir politikų lygiu dedamos pastangos, kad priimdami šį sprendimą, jie turėtų kuo išsamesnius duomenis dėl galimos nepataisomos genetinės žalos, labai svarbios.

Na, o grįžtant prie Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo bei regiono ateities – bene daugiausiai priklauso nuo to, kaip pačioms Baltijos regiono šalims, iki šiol neturėjusioms bendro identiteto, pavyks dirbant kartu padaryti šią strategiją rezultatus duodančia iniciatyva.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Nekyla abejonių, kad “Nord Stream“ staigmenos – nepataisoma genetinė žala

Šiandienos rytas prasidėjo LR Seime – spaudos konferencijoje dėl Nord Stream. Šią konferenciją inicijavau reaguodama į Danijos, Švedijos ir Suomijos pritarimus tiesti dujotiekį Baltijos dugnu.

M. Mikulėno nuotrauka [c], [p];

Be abejonės, negalime šių žinių vadinti stebinančiomis. Apie veiksmus ir pastangas, kokių buvo imtasi „spaudžiant“ ar „motyvuojant“ valstybes tinkamai apsispręsti rašyta ir spaudoje, kalbėta ir institucijų koridoriuose. Vyriausybės jau tarė savo žodį, „Nord Stream“ susirinko derlių.

Tačiau stebėtina tai, kad šio projekto žalingo poveikio jūros aplinkai ir aplink Baltiją gyvenantiems žmonėms – lyg ir nebeįžvelgiama. Juolab tada, kai tarptautinės mokslininkų grupės rugsėjį  atliktų tyrimų Baltijos jūroje rezultatai sako visai ką kita.

Šiandien spaudos konferencijoje genotoksikologės Janinos Baršienės pristatyti rugsėjį atlikto Baltijos jūros būklės tyrimo rezultatai aiškiai ir neabejotinai patvirtina, kad tiesiant dujotiekį “Nord Stream“ bus padaryta neatitaisoma žala į aplinką paskleidus teršalus, nusėdusius jūros dugne.

Pasak J.Baršienės, gavus pirmuosius rezultatus, tikėtasi, kad jie bus blogi, tačiau nesitikėta, kad jie bus tokio aukšto genotoksiškumo lygio ir tokios genetinės rizikos, kokių anksčiau negauta niekur kitur. Tyrimo rezultatų duomenys rodo, kad Natura 2000 zonose, tiek Suomijos, tiek Estijos pusėje jau dabar genetinės rizikos laipsnis yra padidintas maždaug keturis-penkis kartus.

Nors ekspedicija nebuvo įleista tirti aplinkos užterštumo Rusijos ekonominiuose vandenyse, šalia jų paimti mėginiai atskleidžia, jog ten užterštumas normas viršija kelias dešimtis kartų.

Tai, jog žalia šviesa „Nord stream“ buvo uždegta tuo pat metu, kai V. Putinas viešai pagrasino Europai esą dujų tiekimas per Ukrainą vėl gali sutrikti, rodo ekonominio spaudimo svertų galią.

Akivaizdu, kad „Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romansas Baumanis, prieš pat spaudos konferenciją išplatinęs pranešimą, pasirengęs padaryti viską, kad tikroji informacija apie dujotiekio poveikį būtų dangstoma. Tad ir šiandien “operatyviuoju“ pranešimu siekta neigti bet kokius nuogąstavimus dėl projekto kenksmingumo aplinkai.

P. R.Baumanio pasisakyme teigiama, per kelerius metus buvo atlikta daugybė išsamių Baltijos jūros mokslinių tyrimų, jų metodologija sertifikuota patikimų kompanijų, kurios yra lyderės atliekant tokius tyrimus. Tame pačiame pranešime p. Baumanis demonstuoja savo įtikėjimą minėtais tyrimo rezultatais ir tuo, kad vamzdyno tiesimas ir eksploatacija yra saugūs aplinkai.

Tačiau norėtųsi dar kartą paklausti šio pono (jau kartą esu klaususi, ar pats, būdamas Baltijos regiono piliečiu, sąžiningai tiki tuo, ką pasakoja žmonėms), kas, jo manymu, turi daugiau motyvų pateikti klaidinančią informaciją žmonėms: ar tarptautinė nepriklausoma mokslininkų grupė, ar tiesioginius ir didelius finansinius interesus turinti bendrovė, siekianti dangstytis už pačios “Nord Stream” lėšas pirktomis poveikio aplinkai išvadomis?

Aš tikiu mokslininkais. Ir jie sako, kad dujotiekio tiesimas sukels nepataisomą genetinę žalą. Ir apie tai Baltijos jūros pakrančių gyventojus derėtų informuoti, o ne žaisti “katę maiše“.

Read Full Post »

Ukmergiškių rūpesčiai: investicijos, aplinkosauga ir paveldas

Penktadienis ir neretai šeštadienis – dienos, kai iš Briuselio ar Strasbūro grįžtu į Vilnių, paprastai skiriamos susitikimams su žmonėmis, jų laiškuose išsakomoms problemoms ar vizitams į Lietuvos miestelius.

Visada tikėjau ir tikiu, kad bendrauti su Lietuvos žmonėmis ir jausti jų gyvenimo pulsą – ne mažiau svarbu, nei sąžiningai dirbti Europos Parlamente. Šį penktadienį skyriau ukmergiškiams ir jų susirūpinimui ne tik savo miesto augimu, bet ir istorinio paveldo išsaugojimu.

Viešnagės Ukmergėje rytą pradėjau savivaldybėje, mero Algirdo Kopūsto kabinete, kur domėjausi rajono įgyvendinamais aplinkosaugos, turizmo vystymo projektais, finansuojamais ES lėšomis. Džiaugsmais ir problemomis, su kuriomis, įgyvendindama aplinkosaugos ir investicinius projektus, susiduria savivaldybė, pasidalino administracijos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Janickas. Jo teigimu, Ukmergės rajono savivaldybės administracija iki 2013 metų numačiusi įgyvendinti daugiau nei 40 projektų, kurių vertė – beveik 80 milijonų litų.

Investicijos – išties nemenkos, tačiau kas kita – procesas, kaip jos įsisavinamos. Tai, galime pasakyti, buvo vienu iš pagrindinių mano vizito interesų, kurį paskatino pačių ukmergiškių rūpestis dėl Šventosios pakrantės pritaikymo turizmo reikmėms, nerimas dėl užmojo pernelyg “populiariai“ ir “komerciškai“ rekonstruoti Užulėnyje esantį prezidento A.Smetonos Užugirio dvarą, nesusipratimų, rekonstuojant senamiesčio gatvių grindinį, kuomet unikalaus paveldo dalimi neabejotinai buvę grindinio akmenys buvo pripažinti “statybinėmis atliekomis“ ir pakeisti elementariausiomis “trinkelėmis“. Tai klausimai, kuriuos ne tik telefonu, dar prieš vizitą, bet ir šiandien išsakė ukmergės gyventojai, įsitikinę, jog paveldo objektai – pirmiausia turi tarnauti pažintinėms, krašto ir šalies istoriją menančioms reikmėms. Taip pat aptartas ir psichikos sveikatos centro steigimo projektas, kurį įgyvendinti laiku trukdo vilkinamas dokumentų tvarkymas, tuo tarpu, kai kitos savivaldybės jau spėjo gerokai pajudėti į priekį.

Popietę viešnagė persikėlė į Ukmergės apylinkėse esantį pirmojo prezidento A.Smetonos dvarą, kurio istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jam tėviškėje padovanoti ūkį. Čia A.Smetona pageidavo įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.

Ši dedikacija, pasak susirūpinusių ukmergiškių, sodybos istorinė, architektūrinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė dvaro vertė bei jos rekonstrukcijos projektas, informacijos apie jo įgyvendinimo eigą stoka  – verčia gyventojus sunerimti.

Susitikime su savivaldybės atstovais taip pat aptarti aplinkosaugos projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti, miesto atliekų tvarkymo problemos, gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą ir esamas sąlygas tai daryti, visuotinę rinkliavą už buitinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, kartu su regioninių laikraščių redaktoriais kalbėjomės apie miesto ir darbo Europos Parlamente aktualijas, išsakytos jų abejonės dėl regioninių leidinių rėmimo Lietuvoje.

Noriu padėkoti visiems už atvirumą ir tikiuosi, kad turėsiu galimybę padėti spręsti kai kurias problemas.

Gruodžio pradžioje ketinu lankytis Švenčionių  rajone, domėtis, kuo gyvena šio regiono žmonės, pasidalinti mintimis apie savo darbą Europos Parlamente, atsakyti į rūpimus klausimus.

Read Full Post »

“Nord Stream“ pastangų derlius – Suomijos ir Švedijos leidimai tiesti dujotiekį

M .Mikulėno piešinys [c], [p].

Darbo savaitė iš Briuselio persikelia į Lietuvą. Tačiau šiandienos skrydis namo – paskendo mintyse apie dvigubą leidimų derlių “Nord Stream“.

Šiandienos popietę pačios “Nord Stream“ išplatintas pranešimas skelbia apie “ilgo ir sudėtingo“ darbo su vyriausybėmis rezultatus – Švedija ir Suomija išdavė leidimus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Per Švedijos išskirtinę ekonominę zoną turėtų būti nutiesta 506 km vamzdyno, o per Suomijos – 374 km. Anksčiau leidimą tiesti dujotiekį išdavė Danija. Dėl Rusijos ir Vokietijos sutikimo būtų sunku abejoti.

Švedijos aplinkos ministras Andreasas Kalgrenas šiandien teigė nematąs jokių aplinkosauginių problemų ar poveikio, kurį galėtų sukelti Nord Stream. Suomiai kol kas nepasakė nieko.

Tačiau ką kita mano mokslininkai, rugsėjo mėnesį Baltijos jūroje atlikę tyrimus. Jų įsitikinimu – labiausiai sunerimti derėtų Suomijai. Pirmadienį LR Seime vyksiančioje spaudos konferencijoje mano prašymą pristatyti tarptautinės mokslininkų grupės gautus tyrimų rezultatus priėmė žinoma Lietuvos genotoksikologė Janina Baršienė.

Nebesikartosiu apie veiksmus ir pastangas, kokių buvo imtasi “spaudžiant“ ar “motyvuojant“ valstybes tinkamai apsispręsti. Vyriausybės jau tarė savo žodį, “Nord Stream“ susirinko vaisius. Padidėjęs ekonominis spaudimas ir ekonomikos nuosmukis akivaizdžiai “kirto“ per gilias aplinkosaugos tradicijas turinčių šalių rūpinimosi aplinka standartus.

Tačiau visai kas kita – žmonės, jų teisė gyventi saugioje aplinkoje ir sveikata. Esu įsitikinusi, kad piliečiai, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, turi žinoti grėsmes, kurios nutylimos dėl akivaizdžių ekonominių ar politinių priežasčių.

Read Full Post »