Akimirksniu prabėgusi savaitė: nuo farmakologinio budrumo iki saulės energetikos

Šią savaitę Europos Parlamentas intensyviai posėdžiavo komitetuose. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete svarstėme falsifikuojamų vaistų, farmakologinio budrumo klausimus. Taip pat  susitikome su klimato kaitos komisare Hedegaard. Taip jau sutapo, kad ir Regioninės plėtros komiteto posėdis prasidėjo nuo susitikimo su regioninės plėtros komisaru Hahn. Tarp aptartų temų – ir ES regionų vystymosi klausimas bei būtinos investicijos į regionus.  Be susitikimo su regionų plėtros komisaru, komiteto posėdyje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pristatė pilotinius projektus – ERASMUS mainų programas regionų lyderiams.

Džiaugiuosi, kad be dalyvavimo komiteto posėdžiuose ir pokalbių su kolegomis, šią savaitę susitikau ir su moksleiviais iš Šiaulių „Radvilų“ gimnazijos.   Tiesa, su šios gimnazijos moksleiviais mačiausi ne pirmąsyk – prieš daugiau nei mėnesį teko lankytis ir pačioje „Radvilų“ gimnazijoje Šiauliuose. Pirmadienį Europos Parlamente lankydamiesi gimnazistai labiausiai domėjosi, kiek trunka parlamento posėdžiai, kodėl pasirinkau politiką, kaip sutaria tarpusavyje ir kuo gyvena visa lietuvių delegacija Europos Parlamente. Taip pat gimnazistams labai rūpėjo, kiek trunka klausimo priėmimas ir svarstymas, kaip priimami kompromisiniai sprendimai tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje, kokie didžiausi iššūkiai darbe bei planai ateičiai.

Parlamente pirmąkart lankęsi mokiniai dalyvauja projekte “EP – demokratijos Europoje garantas“. Todėl dar prieš susitikimą lankėsi Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje. Tolesnis keliautojų maršrutas driekėsi per Amsterdamą į Berlyną, aplankant Vokietijos Parlamento rūmus – Bundestagą.

Tad savaitė Briuselyje, atrodo, tik prasidėjusi prabėgo akimirksniu. Rytoj Vilniuje dalyvausiu konferencijoje Seime apie atsinaujinančius energetinius išteklius bei saulės energetiką Lietuvoje, vakare laukia filmo „Laisvės džiazas“ apie profesorių V. Landsbergį  pristatymas.

Read Full Post »

Ukmergiškių rūpesčiai: investicijos, aplinkosauga ir paveldas

Penktadienis ir neretai šeštadienis – dienos, kai iš Briuselio ar Strasbūro grįžtu į Vilnių, paprastai skiriamos susitikimams su žmonėmis, jų laiškuose išsakomoms problemoms ar vizitams į Lietuvos miestelius.

Visada tikėjau ir tikiu, kad bendrauti su Lietuvos žmonėmis ir jausti jų gyvenimo pulsą – ne mažiau svarbu, nei sąžiningai dirbti Europos Parlamente. Šį penktadienį skyriau ukmergiškiams ir jų susirūpinimui ne tik savo miesto augimu, bet ir istorinio paveldo išsaugojimu.

Viešnagės Ukmergėje rytą pradėjau savivaldybėje, mero Algirdo Kopūsto kabinete, kur domėjausi rajono įgyvendinamais aplinkosaugos, turizmo vystymo projektais, finansuojamais ES lėšomis. Džiaugsmais ir problemomis, su kuriomis, įgyvendindama aplinkosaugos ir investicinius projektus, susiduria savivaldybė, pasidalino administracijos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Janickas. Jo teigimu, Ukmergės rajono savivaldybės administracija iki 2013 metų numačiusi įgyvendinti daugiau nei 40 projektų, kurių vertė – beveik 80 milijonų litų.

Investicijos – išties nemenkos, tačiau kas kita – procesas, kaip jos įsisavinamos. Tai, galime pasakyti, buvo vienu iš pagrindinių mano vizito interesų, kurį paskatino pačių ukmergiškių rūpestis dėl Šventosios pakrantės pritaikymo turizmo reikmėms, nerimas dėl užmojo pernelyg “populiariai“ ir “komerciškai“ rekonstruoti Užulėnyje esantį prezidento A.Smetonos Užugirio dvarą, nesusipratimų, rekonstuojant senamiesčio gatvių grindinį, kuomet unikalaus paveldo dalimi neabejotinai buvę grindinio akmenys buvo pripažinti “statybinėmis atliekomis“ ir pakeisti elementariausiomis “trinkelėmis“. Tai klausimai, kuriuos ne tik telefonu, dar prieš vizitą, bet ir šiandien išsakė ukmergės gyventojai, įsitikinę, jog paveldo objektai – pirmiausia turi tarnauti pažintinėms, krašto ir šalies istoriją menančioms reikmėms. Taip pat aptartas ir psichikos sveikatos centro steigimo projektas, kurį įgyvendinti laiku trukdo vilkinamas dokumentų tvarkymas, tuo tarpu, kai kitos savivaldybės jau spėjo gerokai pajudėti į priekį.

Popietę viešnagė persikėlė į Ukmergės apylinkėse esantį pirmojo prezidento A.Smetonos dvarą, kurio istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jam tėviškėje padovanoti ūkį. Čia A.Smetona pageidavo įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.

Ši dedikacija, pasak susirūpinusių ukmergiškių, sodybos istorinė, architektūrinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė dvaro vertė bei jos rekonstrukcijos projektas, informacijos apie jo įgyvendinimo eigą stoka  – verčia gyventojus sunerimti.

Susitikime su savivaldybės atstovais taip pat aptarti aplinkosaugos projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti, miesto atliekų tvarkymo problemos, gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą ir esamas sąlygas tai daryti, visuotinę rinkliavą už buitinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, kartu su regioninių laikraščių redaktoriais kalbėjomės apie miesto ir darbo Europos Parlamente aktualijas, išsakytos jų abejonės dėl regioninių leidinių rėmimo Lietuvoje.

Noriu padėkoti visiems už atvirumą ir tikiuosi, kad turėsiu galimybę padėti spręsti kai kurias problemas.

Gruodžio pradžioje ketinu lankytis Švenčionių  rajone, domėtis, kuo gyvena šio regiono žmonės, pasidalinti mintimis apie savo darbą Europos Parlamente, atsakyti į rūpimus klausimus.

Read Full Post »