Prabėgusi plenarinė Strasbūro savaitė buvo itin orientuota į socialinius klausimus. Be jau mano dienoraštyje aptarto gimdymo-motinystės atostogų pailginimo klausimo, Parlamente šią savaitę balsavome dėl pajamų minimumo nustatymo, minėjome pasaulinę kovos su skurdu dieną. Taip pat patvirtinom 2011 m. biudžeto projektą, skirtą ekonomikos skatinimui, tiesa dėl jo dar turi susitarti EP su Taryba taikinimo komitete ir jau už galutinį balsuosime lapkričio plenarinėje Strasbūre.
Prekių žymėjimas
Dar vienas gana socialiai jautrus, kuriam irgi buvo pritarta, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos. Manau, kad ir vartotojas ir gamintojas privalo jaustis saugiai. Vartotojas privalo žinoti, kas yra jo pasirenkamos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina prekės ar produkto saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis, kurioje iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje yra pagaminamas produktas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat, mano nuomone, būtina siekti, kad įsigaliotų bendri instrumentai dėl žymėjimo, kokiais aplinkosauginiais standartais remiantis prekė pagaminta.
Taikinimo komitete – diskusijos dėl klonuotos mėsos
Kita vertus, dar labai norėčiau pasidalinti mintimis apie savo dalyvavimą taikinimo komitete dėl naujoviškų maisto produktų. Džiaugiuosi galimybe būti šio komiteto pakaitine nare ir dalyvauti svarstant visiems ES piliečiam be galo svarbų klausimą – klonuotų gyvulių mėsos ir jos gaminių tiekimą į ES rinką. Taikinimo komitetas, apie kurį dar turbūt savo dienoraštyje nekalbėjau, – trečia ir paskutinė Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybinė fazė dėl dokumento, įsigaliosiančio visoje ES. Taikinimo komitetas svarsto ir tvirtina derybų mandatą EP delegacijai, kuri ir derasi su Tarybos atstovais. Tad šio susitikimo metu derybų grupė pristatė savo pozicijas ir daugiausia diskusijų kilo dėl pereinamojo 5 m. laikotarpio klonuotų gyvulių mėsos įvežimui ir jo peržiūros, ES rinkos konkurencingumo uždraudimo atveju, klonuotos mėsos žymėjimo, gyvulių gerovės, technologinės ir mokslo pažangos. Atrodo, kad dar ne kartą galėsiu su jumis pasidalinti apie diskusijų eigą komitete, nes planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei 2011 m. rudens.
Tačiau ne vien kaip įprasta dirbome šią savaitę. Vyko net keletas iškilmingų posėdžių: EP svečiavosi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Praėjusį ketvirtadienį pirmininkas taip pat paskelbė Sacharovo premijos laureatus – jais tapo mūsų politinės grupės nominuotas Kubos disidentas ir žmogaus teisių gynėjas G. Fariñas.
Lietuvoje – apie donorystę, 2011 m. biudžetą bei rytų Lietuvos problemas
Vos grįžusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje dalyvavau Europos Parlamento Informacijos biuro ir Nacionalinio Transplantacijos biuro rengtoje diskusijoje apie organų donorystę. Deja, pats susitikimas ir susirinkusiųjų skaičius parodė, kad ši tema vis dar susilaukia skurdaus visuomenės dėmesio, o juk sutikdamas tapti donoru, vienas žmogus gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes. Esu tikra, kad šia tema dar teks ne kartą kalbėti ir pasikeisti nuomonėmis, nes ji taip pat yr air viena iš dažniausiai aptariamų temų EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.
Šeštadienį TS-LKD Tarybos posėdyje aptarėme 2011 m. biudžetą (tačiau tai atskira tema, kuriai skirsiu daugiau dėmesio artimiausiu metu) bei rytų Lietuvos problemas.
Na, o jau nuo pirmadienio Briuselyje vieši į tarptautinį planavimo susitikimą (kuriame ketinu dalyvauti ir pati) atvykę švarinimo akcijos DAROM koordinatoriai, prasideda naujoji darbo komitetuose savaitė. EP startuoja bene iki lapkričio mėnesio vidurio vyksianti kino filmų, nominuotų LUX prizui gauti, peržiūra.
Noriu atkreipti Jūsų, Radvile, dėmesį į šiame įraše minėtą organų donorystės problemą. Liūdna matyti, kad Lietuvoje jai skiriama tiek mažai dėmesio, o žmonės apie donorystės galimybes arba žino labai mažai, arba dar blogiau turi sukaupę įvairių stereotipų ir baimių.
Norėčiau paraginti Jus, kaip Europos Parlamento narę, aktyviau dirbti šioje srityje, šviečiant tiek visuomenę, tiek ir ypatingai mūsų politikus. Nes mano asmenine nuomone didžiausia kliūtis donorystės plitimui Lietuvoje yra būtent nepakankamas visuomenės informavimas iš valstybės institucijų pusės. Spręsti šią problemą turėtume pradėti Seimo, Vyriausybės ir ministerijų koridoriuose. Žmonės Lietuvoje geros širdies, jiems tik kartais reikia parodyti kaip savo gerumą galėtų realizuoti.
Radau jusu komentara del Vilniaus atlieku deginimo gamyklos viename uostamiescio laikrasciu. Panasu, kad nebuvote informuota, jog uzsienio ekspertai jau pristate isvadas del sios gamyklos: http://vrd.am.lt/VI/index.php#a/3876
Miela Laura,
Ačiū, kad informavote. Panašu, kad būsite suklaidinta ar neteisingai supratusi situaciją. Jei kalbate apie komentarą, kuris įkeltas po straipsniu “Dėl elektrinės – politinis mūšis“, tai jis tikrai yra parašytas ne mano iniciatyva, tai tiesiog kažkieno įkelta seno mano blogo įrašo (2010 m. vasarį) ištraukos kopija (https://morkunaite.wordpress.com/2010/02/04/atlieku-deginimo-gamykla-vilniuje-gyventoju-nerimas-instituciju-reveransai-ir-nepriklausomu-ekspertu-paieska/).
Apie ekspertų atliktas naująsias išvadas tikrai žinau, esu su jomis susipažinusi. Taip pat nuolat seku situaciją dėl minėtosios atliekų gamyklos, pasikeičiame nuomonėmis apie problemas tiek su politikais, tiek su gyventojais. Išties svarbu, kokios pozicijos toliau laikysis Lietuva: ar deginti nerūšiuojamas atliekas, ar pirmiausia susitvarkys taip, kaip civilizuotas pasaulis – pradėdama rūšiavimu, kompostavmu, antriniu panaudojimu, o tik galiausiai imdamasi deginimo (ir, būtinai – su aukštais saugumo reikalavimais!).