M. Mikulėno fotografijos
Gedulo ir vilties diena – ne tik skaudžios istorijos paminėjimas ir įprasminimas, bet ir ateities kūrimas. Viltis, kurią turėjo mūsų seneliai, vedė Lietuvą į nepriklausomybę ir savęs išsaugojimą. Neįsivaizduojamo sunkumo sąlygomis mokydami lietuvių kalbos, dainų, rašto, poterių, sugebėjo įskiepyti meilę Tėvynei ir puoselėti viltį į ją sugrįžti. Šiandien mes su ta pačia viltimi ir valia galime kurti savo valstybę – pažindami save, semdamiesi tos senelių tvirtybės ir būdami vieningi.
1941 m. birželio 14 d. vykusių masinių trėmimų minėjimas tradiciškai vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kurį organizuoja Lapteviečių brolija. Čia, prie tremtinių jurtos, kiekvienais metais susirenka apie kelis šimtus žmonių. Tai proga pabūti kartu, prisiminti visus tuos, kurie patyrė tremtinio dalią. Čia susiburia žmonės su ypatinga patirtimi, žmonės iš kurių turėtumėme mokytis valios ir tvirtybės. Džiaugiuosi, kad šie minėjimai vyksta muziejuje, kuriame dirba mano tėvai ir prabėgo mano vaikystė. Būtent prie jurtos klausydavaus pasakojimų apie tremtį iš ją patyrusių žmonių ir taip dar arčiau susipažinau su to meto istorija. Muziejuje dirbantys žmonės daro didžiulį darbą istorinės atminties perdavimui ir išsaugojimui – ne tik mūsų tautiečiams, bet ir Lietuvos svečiams.
morkunaite.wordpress.com 